poezija

poèzija. Nuo seniausių laikų baltų žemėse poetine (simboliškai pakylėta) kalba buvo kuriami įvairūs ritualiniai tekstai, klostėsi dainos (dar skaitykite lietuvininkų liaudies dainos). Nuo 1230 į Prūsą įsibrovę kryžiuočiai bei jų talkininkai (neretai įvairūs didžiūnai iš Vakarų Europos) savo būstinėse pramogaudavo klausydamiesi iš Vakarų atvykusių poetų (dažnai klajojančių dainininkų), ten skambėjo krikščioniškos giesmės. Ordino valdose kurti įvairūs eiliuoti tekstai lotynų ir kitomis kalbomis, pvz., Schondocho poema „Litauer“ [Lietuvis], atspindintys ir krašto realijas. Eilėmis rašytos ir senosios kronikos, kur būta nemaža poetizavimo (ypač aukštinant užkariautojus). Pagal Vakarų Europos pavyzdį kurta atvykėlių poezija ilgai klostėsi visai atsietai nuo krašto senųjų gyventojų baltiškos poetinės liaudies kūrybos. Lėtas krašto krikščioninimas uždelsė religinių giesmių ir kitos literatūros plitimą. Tik po Reformacijos skatintas vietos kalbų vartojimas, išlikę prūsai bei lietuvininkai vis plačiau susipažino su krikščioniškąja poezija. Rengiant pirmąsias lietuviškas knygas buvo užrašyti pirmieji lietuviški poezijos tekstai. Martyno Mažvydo lietuviška prakalba Knygelės pačios bylo lietuvinykump ir žemaičiump buvo pirmasis lietuviškas originaliosios poezijos kūrinys. Kaip atskiras poezijos žanras Mažojoje Lietuvoje įsitvirtino lietuviški liuteroniški giesmynai (pvz., M. Mažvydo Giesmės krikščioniškos). XVI–XVIII a. lietuvių raštijoje vyravo giesmės žanras. Jose klostėsi lietuvių poetinės kalbos pradmenys, jų kūrėjai ir vertėjai laikyti poetais. Danieliaus Kleino knygą Gramatica Lituanica lydėjo Simono Dacho eilėraščiai, jo giesmynas Naujos giesmių knygos (1666) turėjo 7 eiliuotas dedikacijas Kleino garbei, sukurtas lotynų, vokiečių ir hebrajų kalbomis. D. Kleino giesmyne paskelbta M. Švobos verstų giesmių, yra 9 jo originalios giesmės (Čėsu ilgo lietaus, Tvanko giedro čėse ). Dėl gausių pasaulietinių motyvų giesmės veikė ir pasaulietinę lietuvišką poeziją. M. Pretorijus T. Šulcui išgirti parašė lietuvišką eilėraštį, išspausdintą 1673 K. Sapūno ir T. Šulco gramatikoje. 1706 išspausdinta pirmoji poezijos knyga – J. Šulco proza išverstos Ezopo pasakėčios (Gaidys randa baltų brangių akmenėlių vieną, Vilkas ir ėrytis, Pelė ir varlė, Šuo ir mėsos stukis, Liūts, telyčia, ožka ir avis, Vilkas ir gervė, Laukininks žmogus ir žaltys, Laukinė kiaulė ir asils, Dvi peli, Erelis ir žilvarnė). Pridėtame P. Ruigio vokiškame eilėraštyje išaukštintas Šulco atliktas darbas, Gumbinei žadėtas tapsmas lietuviškais Roma ir Atėnais. XVII a. sukurta nemaža proginių eilėraščių, pažymint reikšmingus visuomeninius įvykius, pasitinkant į lietuvių žemes atvykusį valdovą. Iš pradžių eiliuotos prakalbos, dedikacijos, panegirikos mecenatams spausdintos knygose, vėliau – ir atskirai. Tokiai kūrybai padėjo Karaliaučiaus universitete dėstytas proginės poezijos kursas. Pvz., 1701 parašytas Klaipėdos mokinių eiliuotas pasveikinimas Prūsijos karaliui Friedrichui I vainikavimosi proga. Ne itin gausią lietuvišką poeziją veikė kitakalbės poezijos pavyzdžiai, daug kas eiliuodavo keliomis (vokiečių, lotynų, lietuvių) kalbomis. Tarp daugelio vokietkalbių poetų paminėtinas klaipėdietis S. Dachas (1605–1659), parašęs populiarųjį eilėraštį apie Toravos Anikę. Adomo Frydricho Šimelpenigio jaunesniojo (1699–1763) svarbiausias nuopelnas buvo lietuvių religinės poezijos kūriniai. Gotfrydo Ostermejerio ir kituose giesmynuose orientuotasi į gyvąją lietuvių liaudies kalbą – poezijos tautiškumo pagrindą; ten anksčiausiai atsirado silabotoninės eilėdaros pradmenys. XVIII a. buvo parašytos pirmosios žinomos lietuviškos poemos. Iš Kristijono Donelaičio poetinės kūrybos išliko poema Metai, keli eilėraščiai vokiečių kalba, pasakėčios Lapės ir gandro česnis, Rudikis jomarkininks, Šuo Didgalvis, Pasaka apie šūdvabalį, Vilks provininks, Aužuols gyrpelnys – pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje (parašytos apie 1758–1765). Kristijonas Gotlybas Milkus savo Trumpame lietuvių poezijos vadove įdėjo paties išverstą vokiečių rašytojo Ch. F. Gelerto pasakėčią Kūlikas. 1796 jis parašė poemėlę Pilkainis. Martynas Liudvikas Rėza (1776–1840) pasižymėjo savo kūriniais ir poezijos leidyba. XIX a. pradžioje išgarsėjo tilžietis poetas Ferdinandas Maximilianas Gottfriedas Schenkendorfas, kūręs vokiečių kalba. 1808–1919 išleista 40 originaliosios poezijos leidinių. Lietuviškai pasaulietinei ir religinei poezijai palanki kūrybinė atmosfera susiklostė XIX a. pradžioje, padedant giedojimo tradicijoms protestantiškame krašte, daugybei periodinių leidinių. Georgo Sauerweino (1831–1904) 300 lietuviškų eilėraščių, baladė Macilėnas ir Gražina buvo išspausdinta laikr. Lietuviška Ceitunga, Naujoji lietuviška ceitunga, Aušra ir kitur. Viliaus Bruožio eilėraštis Lietuviška tu giminėlė (1885), Dovo Zauniaus Draugams (1885) vėliau įvairiuose rinkiniuose perspausdinti daug kartų. Surinkimų šalininkas J. Šilgalis XIX a. pradžioje eilėmis kovojo prieš mokyklų reformą ir jų supasaulietinimą. Atsišaukimu – eiliuota satyra Didis seimas švabakiukų Martynas Jankus triuškino Lietuvių rinkimų draugijos konkurentus. Vienas iš aktyvių Birutės draugijos narių (greičiausiai Jurgis Mikšas) sudarė XIX a. lietuviškos originaliosios ir liaudies poezijos rinkinį, į kurį įėjo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos autorių kūrinių (pvz., V. Bruožio eilėraščiai ir G. Sauerweino Jaunųjų lietuvininkų giesmelė). Draugija išleido ir kitą poezijos rinkinį – „Birutės“ garsus (2 leidimai, 1910–14). Patriotizmo, tėvynės meilės žadinimo tema rašyti žinomi G. Sauerweino, Frydricho Bajoraičio bei Jono Vanagaičio eilėraščiai. Iš daugelio XIX a. pabaigoje išleistų Mažosios Lietuvos poezijos leidinių išsiskyrė V. Kalvaičio parengti rinkiniai. Naujosios lietuviškos dainelės (1886), Rūtų lapeliai (1894), Lietuvos kanklės (1895). Ten spausdinti V. Bruožio, D. Zauniaus, Kristupo Kropaičio, Kristupo Lekšo, Jerkmono Penčiuko, Mikelio Šapalo kūriniai. Mažosios Lietuvos poeziją gausino liaudies dainos ir vokiečių poezijos vertimai. Jie spausdinti leidiniuose Rūtų lapeliai ir Lietuvos kanklės. Antologiją Jaunimo balsai (1914) parengė Ansas Bruožis; ji buvo skirta jaunimo draugijų kultūriniam darbui, narių savišvietai. M. Jankus satyrinėse eilėse (Mazgotė, 1899, Giesmė apie pekloje pabudusius griešininkus, 1906, Birutininkų dainos, 1908 ir kiti) kritikavo lietuvių moralines ydas, tautinį išsigimimą, valdžios germanizacinę politiką klusniai vykdžiusius mokytojus. K. Lekšas išleido kūrybos rinkinį Rūtų vainikėlis, arba Svodbos eilės (1908), kur sudėti eiliuoti sveikinimai, oracijos, eilėraščiai sužadėtuvių ir vestuvių progomis. Lietuviškas eiles rašė Vydūnas (1868–1953), Endrikis Šadagys (1867–1911) ir kiti. Mažosios Lietuvos lietuviškos poezijos viršūnė – XX a. pradžioje paskelbti F. Bajoraičio ir Mikelio Hofmano Ateivio kūriniai. F. Bajoraitis subtiliai perteikė tėvynės meilę, raginimą priešintis asimiliacijai, socialiniam blogiui. Jo eiles kartojo įvairūs leidiniai, meno mėgėjų organizatoriai; jie tapo tarsi tautinės savimonės lygio rodikliu. M. Hofmanas sielojosi dėl lietuvininkų nutautinimo mokyklose, suvokietėjusių turčių abejingumo tautinei kultūrai; jis atsigręžė į Mažosios Lietuvos poezijoje retus gamtos bei meilės motyvus, vienintelis parašė eilėraščių vaikams. Mažosios Lietuvos poezija skyrėsi nuo to meto D. Lietuvos poezijos. Jos savitumą lėmė gana apibrėžta tematika, geografinės ir buitinės realijos, glaudūs ryšiai su periodine spauda, paskirties diktuotas deklaratyvumas. Mažosios Lietuvos lietuvišką poeziją savaip praplėtė 1923–1939 į Klaipėdos kraštą iš Didžiosios Lietuvos atvykusieji bei jų palikuonys: Salys Šemerys (1898–1981), Algimantas Mackus-Pagėgis (g. 1932 Pagėgiuose), Tomas Venclova (g. 1937 Klaipėdoje) ir kiti. Po 1945 išeivijoje lietuviškas eiles skelbė Aldona Gustas (g. 1932) ir kiti; Lietuvoje – Vytautas Karalius (1931–2019), Vytautas Gocentas (g. 1953) ir kiti. Labai gausią krašto vokietkalbę poeziją savo kūriniais papildė lietuvių kilmės poetai Curt Mickoleit (Mykolaitis)-Tielo (1874–1911), H. H. Juschka (Juška, g. 1910 Šilokarčemoje), Bruno Dumschat (Dumšaitis), Ursula Enseleit (g. 1911), Luise Kalweit, Fritzas Klabustrijkeitis, Egbertas Korpjuhnas, David Luschnat (Lušnaitis, 1895–1983), Franz Robert Lutkat (Lutkaitis, 1846–1924), Edith Mikeleitis (1905–1964), Rudolf Naujok (Naujokas, 1903–1969), August Paulukat, Ericas F. Petukatis, Heinz Georg Podehl (1919–2000), Franzas Puknatis, Eberhardas Weweris ir kiti. Iš vokiečių ir kitos kilmės poetų paminėtini Johanna Ambrosius-Voigt (1854–1939), Annemarie in der Au, Johannes Bobrowski (1917–1965), Alfred Brust (1891–1934), Walter Heymann (1882–1915), Frieda Jung, Marie Luise Kaschnitz (1901–1974), Charlotte Keyser (1890–1966), Fritz Kudnig (1888–1979), Charlotte Kügel (g. 1911), Agnes Miegel (1879–1964), Erminia Olfers-Batocki (1876–1954), Walteris von Sanden-Guja, Ernstas Wiechertas, Johanna Wolf. Jie savo kūryboje vaizdavo krašto gamtą, senąją Prūsą bei prūsus, atspindėjo Mažosios Lietuvos tradicinio gyvenimo bruožus.

L: Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra. V., 1977; Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio. V., 1986; Ulčinaitė E., Jovaišas A. Lietuvių literatūros istorija XIII–XVIII amžiai. V., 2003; Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996; MLEA.

Iliustracija: Viliaus Kalvaičio parengto rinkinio „Naujausios lietuwißkos dainelės“ viršelis, 1886 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kunigo Viliaus Gaigalaičio rinkinio

Iliustracija: Viliaus Kalvaičio parengto rinkinio „Lietuvos kanklės“ viršelis, 1895 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kunigo Viliaus Gaigalaičio rinkinio

Iliustracija: Kristupo Lekšo parengto rinkinėlio „Rūtų vainikėlis arba svodbos eilės“ viršelis, 1908 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Mikelio Ateivio-Hofmano poezijos rinkinio „Tėvynės garsai“ viršelis, 1919 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Iliustracija: Johanneso Bobrowskio poezijos rinkinio „Sarmatijos metas“ viršelis, 1974 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Iliustracija: Alfredo Franckaičio poezijos rinkinio „Meilės ir ilgesio eilės“ viršelis, 1999 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Iliustracija: Algimanto Mackaus poezijos rinkinio „Ir mirtis nebus nugalėta“ viršelis, 1994 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Iliustracija: Klaipėdiečio pokarinio poeto Pauliaus Drevinio „Tėviškės eglės“, 1971 rinkinio viršelis / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdiečio pokarinio poeto Jono Kantauto „Baltoji banga“, 1974 rinkinio viršelis / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdiečio pokarinio poeto Alfonso Jono Navicko „Dūzgia vėjo akmuo“, 1997 rinkinio viršelis / Iš MLEA