Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jonas Vanagaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, spaudos darbuotojas.

Vanagáitis Jonas (1869 IX 23 Pabūdupiuose, Ragainės aps. 1946 IX 9 Kassel-Mattenbergo pabėgėlių stovykloje, Vokietija; 2009 jo ir žmonos palaikai parvežti iš Vokietijos ir perlaidoti Bitėnų-Rambyno kapinėse), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, spaudos darbuotojas. 1900 mokėsi raidžių rinkėjo profesijos Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose. Padėjo Martai Zauniūtei ir kitiems Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1900) įrengti lietuvių skyrių, redagavo ir papildė M. Zauniūtės sudarytą bibliografinę rodyklę Kataliogas lietuviškų knygų su gotiškomis litaromis (1900). Padėjo V. Kapsukui (tuomet V. Mickevičius) leisti pirmąjį lietuvišką jaunimo žurnalą „Draugas“ (1904–1905; buvo atsakingasis redaktorius). 1905–1914 Tilžėje prekiavo lietuviškomis knygomis. Dalyvavo 1905 Didžiajame Vilniaus seime. Per Rusijos 1905–1907 revoliuciją nelegaliai tiekė ginklus latvių ir lietuvių revoliucionieriams. Įsitraukė į Mažosios Lietuvos lietuvių visuomeninę veiklą: dalyvavo Rukų „Ąžuolo“, Lauksargių Žiedo, Kulmių Spindulio draugijų veikloje. 1903–1914 buvo „Birutės“ draugijos Tilžėje pirmininkas; sukomplektavo draugijos biblioteką, kurią kartu su senienų muziejumi 1908 padovanojo Lietuvių mokslo draugijai Vilniuje. 1911–1915 buvo šios draugijos narys. 1913 Tilžėje įkūrė draugiją Sietynas. 1911 ir 1913 lankė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kolonijas, rinko lėšas leidybinei veiklai. Leido ir redagavo Mažajai Lietuvai skirtus laikraščius „Birutė“ (1909–1913, 1920), „Allgemeine litauische Rundschau“ (1910–1912), satyrinį žurnalą „Sūkurys“ (1913–1914), Prekybos žinios (1920). Agitavo, kad lietuvininkai rinkimuose į Prūsijos Landtagą rinktų savus veikėjus. Protestavo prieš Mažosios Lietuvos lietuvių vokietinimą, kėlė kovos su Prūsijos valdžia būtinybę. Siekė, kad Mažoji Lietuva susijungtų su Didžiąja Lietuva, nuo 1918 – su atkurta Lietuvos valstybe. Buvo Prūsų Lietuvos tautinės tarybos (įsteigta 1918 XI 16 Klaipėdoje) narys, Tilžės akto, Šilutės seimo deklaracijos signataras. Rėmė Klaipėdos krašto sukilimą, buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (įsteigtas 1922 XII 18) sekretorius. Šaulių sąjungos Klaipėdos rinktinės vienas vadovų (1925). 1939 nacių Vokietijai okupuojant Klaipėdos kraštą su kitais lietuvininkų veikėjais suimtas ir internuotas, netrukus (A. Hitleriui išvykus iš Klaipėdos) paleistas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Parašė ir 1907–1910 išleido 4 visuomeninio politinio turinio knygeles, periodinėje spaudoje paskelbė atsiminimų. Parengė istorijos, politikos, ekonomikos straipsnių ir atsiminimų rinkinį Kovos keliais (1938, 22012) apie Klaipėdos kraštą ir 1923 įvykius. Pasirašinėjo slapyvardžiais: Aužuolaitis, J. Aužuolaitis, Dėdė Jonas, J. Driskius, J. W., Kemėža, J. W. Nyksztukas, Pagirių Jons, Perkunėlis, W., Wanagų Jons, Wiens iš Susirinkusiųjų ir kitais. Asmeninė Vanagaičio biblioteka, Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, atgabenta į Lietuvą.

Domas Kaunas

Daiva Kšanienė

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Jonas Vanagaitis / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai“, 2000

Iliustracija: Jono Vanagaičio sudarytos knygos „Kovos keliais. Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos 15-kos metų sukakčiai paminėti almanachas“, viršelis, 1938

Iliustracija: Jono Vanagaičio palaikų perlaidojimas Bitėnų-Rambyno kapinaitėse, 2009 IX 19