poema

poemà. Didesnės apimties poezijos kūriniai lietuvių kalba paplito XVIII a.; tuomet sukurtas ir žymiausias šio žanro kūrinys Kristijono Donelaičio poema „Metai“ (apie 1760) pirmąkart išleista Martyno Liudviko Rėzos (1818). Pavadinimą poemai davė Rėza, sujungęs K. Donelaičio giesmių ciklą apie valstiečių gyvenimą keturiais metų laikais – Pavasario linksmybes, Vasaros darbus, Rudenio gėrybes ir Žiemos rūpesčius – į vieną kūrinį. Metuose epiškai pavaizduotas XVIII a. Mažosios Lietuvos gyvenimas, jų antagonistiniai socialiniai ir tautinai santykai su ponais, sukurta valstiečių tipų, dvaro atstovų šaržuotų paveikslų, tikroviškų, sodrių gamtos, kaimo buities, baudžiauninkų darbo, papročių vaizdų. Kristijonas Gotlybas Milkus apie 1796 išleido poemėlę Pilkainis. Joje vaizduotos lietuvių ir prūsų kovos su kryžiuočiais, lietuvių pavergimas. Smerktas kryžiuočių grobuoniškumas, poetizuotas prūsų ir lietuvių narsumas. Kryželninkai vadinti nenaudomis kuosomis, išsižiojusiais vokiečiais. Prūsai ir lietuvininkai parodyti kaip drąsūs savo žemės gynėjai. Jie kovoję iš paskutiniųjų, laikęsi kaip galingi ąžuolai per audrą, bet buvę įveikti, nes kartu su kryžiuočiais prieš prūsus ir lietuvininkus ėjo atvykę iš kitų kraštų šarvuoti riteriai. Rankraščiu ilgai buvo likusi Georgo Sauerweino (1831–1904) epinė poema Nemunyčiai, kur derintas platus epinis užmojis, publicistinių problemų svarstymas, atidus žvilgsnis į daiktus, buitines, etnografines detales bei lyrinis mirštančios tautos leitmotyvas. Lietuvininkų žemė poetui atrodė nuo amžių buvęs, civilizacijos mažai sužalotas Rojaus kampelis, kur gyventa jaučiant ryšį su gamta, saugoti taikūs senoviniai papročiai, etikos bei moralės normos, bet Naujoji epocha negailestingai griovė tradicinį gyvenimo būdą. Pagrindiniai personažai, jaunesnės ir vyresnės kartos žmonės, – tikri lietuvininkai, prisirišę prie savosios žemės. Baisios kolonizatorių politikos padarinys – išdraskyti lietuvininkų namai, liūdnas išeivių būrelis, mirtys. Mažiau žinomas poemas kūrė ir kiti krašto veikėjai (pvz., Vydūno Rožės meilė). Vėliau vis dažniau eiliuota vokiečių kalba (dar skaitykite poezija).

L: Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra, V., 1977; Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio. V., 1986; Milkus K.G. Pilkainis. V., 1990; Ulčinaitė E., Jovaišas A. Lietuvių literatūros istorija XIII–XVIII amžiai, V., 2003; Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga, V, 1996.

Iliustracija: Kristupo Gotlybo Milkaus istorinės poemos „Pilkainis“ rankraščio (apie 1786) faksimilė, 1994 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Iliustracija: Kristupo Gotlybo Milkaus istorinės poemos „Pilkainis“ spausdinto leidinio (1822–23) faksimilė, 1994 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos