Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Alfred Brust

Alfredas Brustas, XX a. vokiečių rašytojas.

Brust (Brùstas) Alfred (1891 VI 15 Įsrutyje 1934 IX 18 Karaliaučiuje), vokiečių rašytojas. Vaikystėje su tėvais gyveno Katyčiuose, lankė Tilžės mokyklą; klasės auklėtojas buvo Vydūnas, su kuriuo susidraugavo. 1916–1918 spaudos cenzorius Vilniuje ir Kaune. Kaip laisvas rašytojas 1919–1923 gyveno Šilutėje, vėliau Krante, nuo 1932 Karaliaučiuje. Susipažino su Hermannu Sudermannu. 1915 A. K. T. Tielo dedikavo lyrinę knygą Litauischer Frühling [Lietuviškas pavasaris]. Laiškuose Hugo von Hofmannstahliui supažindino jį su prūsų kultūra (save Brustas kildino iš prūsų), prašė tarpininkauti pristatant Vydūną Europai. Apie Vydūną parašė straipsnius Die litauische Kultur und der Expressionismus, 1918 [Lietuvių kultūra ir ekspresionizmas] ir Zwei Worte gegen den Wind, 1919 [Du žodžiai prieš vėją]. 1917–1924 sukūrė 18 dramų, statytų Klaipėdoje, Tilžėje, Karaliaučiuje, Vokietijoje. Baltų kultūros dvasia ryški dramose: Heiligung, 1916 [Išgijimas]; Das Indische Spiel, 1917 [Indijos žaidimas]; Christa, 1918; Der ewige Mensch, 1919 [Amžinasis žmogus]; Der singende Fisch, 1920 [Dainuojanti žuvis]. Mažosios Lietuvos kultūros, mitologijos, pagonybės ir krikščionybės susikirtimas dominuoja romanuose: Die verlorene Erde, 1926 [Prarasta žemė; 1929 už šį kūrinį paskirta Kleisto premija]; Jutt und Jula, 1928; Festliche Ehe, 1930 [Šventiška santuoka]; Eisbrand, 1933 [Ledo gaisras]. Eilių rinkiniuose Ich bin, 1929 [Aš esu] apdainuoja Rusnės ir Šilutės gamtą, Kuršių neriją. Brustas iškelia Mažąją ir Didžiąją Lietuvą kaip įvairių kultūrų ir religijų dvasinės substancijos lauką.

L: Sinkevičienė R. Lietuva Johaneso Bobrovskio kūryboje. V., 1990, p. 48–52; Sinkevičienė R. Alfredo Brusto kūrybos individualumo ir universalumo bruožai // Vydūnas lietuvių kultūroje. V., 1994, p 164–169; Šešplaukis-Tyruolis A. Lietuvių ir pasaulinės literatūros baruose. K., 1994, p. 80–82.

Regina Sinkevičienė