Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Martynas Mažvydas

lietuvių raštijos kūrėjas, pirmos lietuviškos knygos autorius, evangelikų liuteronų kunigas.

Mãžvydas, lot. Mossuidius, Masvidius Martynas (prieš 1520, spėjama, pietvakarių Žemaitijoje 1563 V 21 Ragainėje), lietuvių raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, vertėjas. Nuo jaunystės pritarė Reformacijai. 1539–1542 greičiausiai mokytojavo Abraomo Kulviečio įsteigtoje Vilniaus protestantiškos pakraipos kolegijoje. Ją uždarius, Katalikų Bažnyčios vyresnybės persekiotas ir greičiausiai kalintas. 1546 VI 8 Prūsijos kunigaikščio Albrechto kvietimu atvyko į Karaliaučių; rugpjūčio 1 d. įstojo į universitetą. Kunigaikščio lėšomis studijavo teologiją. Pirmasis iš lietuvių studentų 1548 IV 5 universitetą baigė įgijęs bakalauro laipsnį. 1549 III 18 paskirtas Ragainės evangelikų liuteronų parapijos klebonu. Nuo 1554 vyskupo vietininkas (superintendentas) – arkidiakonas, apskrities viršininko vertėjas ir raštininkas, parapinės mokyklos vadovas. Darbą lietuvių raštijoje pradėjo dar gyvendamas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje; greičiausiai iš ten į Karaliaučių atsivežė savo ir kitų autorių lietuviškų tekstų. Studijuodamas universitete parengė pirmąją spausdintą lietuvišką knygą „Catechismvsa Prasty Szadei, Makslas skaitima raschta yr giesmes...“. Tai didžiausias Mažvydo nuopelnas lietuvių tautai. 1547 ją išspausdino Hansas Weinreichas Prūsijos iždo lėšomis gotikiniais rašmenimis 200–300 egzempliorių tiražu. Knyga skirta Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kunigams mokyti žmones tikybos pagrindų. Knygą sudarė: eiliuota lotyniška dedikacija Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphilo lotyniška pratarmė Malonės ir ramybės Lietuvos bažnyčių ganytojams ir tarnams, paties Mažvydo lietuviška pratarmė – pirmasis žinomas originalus eilėraštis lietuvių kalba Knigieles paczias byla letuvinikump ir szemaicziump, elementorius Pygus ir trumpas mokslas skaititi yr raschity (sudarytas pagal Georgo Sauromanno (Zauromano) lotynišką mokyklinį katekizmą su elementoriumi), katekizmas Catechismvsa prasty szadei del prastu žmaniu, a didžiaus del suneliu ir scheiminas hukiniku pradestyse (parengtas pagal lenkiškus Jano Maleckio ir Jano Sekliucijano katekizmus, Jodokaus Wilicho lotynišką katekizmą ir kitus šaltinius), giesmynas su natomis Pradestyse giessmes schventas. Katekizme paskelbta 11 giesmių su melodijomis, kurios užrašytos viduramžių muzikos ženklų žymėjimo sistemos menzūrinėmis natomis: longa, brevis, semibrevis, minima ir panašiai. Katekizmo giesmių melodikoje susiliejo daugelio šaltinių tradicijos: grigališkojo choralo, viduramžių himnodijos, vokiečių ir kitų tautų protestantiškojo choralo bei vietinių liaudies dainų. Melodijos netaktuotos, nėra akcentų, metrinių atramų, jos liejasi nevaržomos, improvizuotos. Knygoje panaudoti Mažvydo, Jurgio Zablockio ir kitų lietuvių raštijos darbuotojų versti tekstai, kurių rašybą ir kalbą Mažvydas suvienodino. Išliko šios knygos 2 egzemplioriai, saugomi Vilniaus ir Torunės universitetų bibliotekose. Karaliaučiuje išleistos dar dvi Mažvydo knygos, verstos iš lotynų ir vokiečių kalbų. Tai pirmasis lietuviškas giesmynas „Giesmė šv. Ambrazeijaus...“ (1549) ir krikšto formulė „Forma krikštymo“ (1559). Giesmyne išspausdintos 3 giesmės lietuvių kalba. Po Mažvydo mirties išėjo jo pusbrolio Baltramiejaus Vilento spaudai parengtas Mažvydo giesmynas „Giesmės krikščioniškos“ (I d. 1566 – 26 giesmės su melodijomis, II d. 1570 – 140 giesmių) ir maldaknygė Paraphrasis, permanitina poteraus malda... (1574?, neišliko, kitas leidimas 1589). Giesmynas buvo didžiausias ir ilgiausiai (iki mirties) Mažvydo rengtas darbas. Mažvydas jį sudarė remdamasis Martyno Liuterio 1553 vokišku giesmynu. Tekstus vertė pats Mažvydas, Mikalojus Blotnas, Tomas Gedkantas, Augustinas Jomantas, Stanislovas Marcianas (Musa), Ulrichas Merkucecijus, Stanislovas Rapolionis, Aleksandras Rodūnionis, Jonas Šeduikionis, Baltramiejus Vilentas, Jurgis Zablockis ir kiti lietuvių raštijos darbuotojai. Mažvydas redagavo bendradarbių vertimus, kalbą sužemaitino. Knygoje gali būti ir originalių, neidentifikuotų autorių kūrinių. Vėliau Mažvydo parengtos giesmės daug kartų perspausdintos Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų (Jono Bretkūno, Lazaraus Sengstocko, Danieliaus Kleino) lietuviškuose giesmynuose. Mažvydas mėgo literatūros darbą, gerai eiliavo. Jo raštų kalba žemaitiška su gausiais vakarų aukštaičių tarmės elementais, kurių nuolat daugėjo. Vėlesniuose darbuose stengėsi dar labiau vartoti aukštaitiškas formas (matyt, taikėsi prie Ragainės krašto tarmės). Pirmą kartą lietuvių raštijoje panaudojo akrostichus (savo vardo ir pavardės), kuriuos 1939 nustatė lenkų kalbininkas Janas Safarewiczius. Buvo muzikalus, komponavo giesmių natas. Mokėjo lenkų, lotynų, vokiečių, greičiausiai ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vartotą slavų kanceliarinę kalbą. Rengdamas knygas daug susirašinėjo su bendradarbiais. Išliko 13 jo paties Karaliaučiuje ir Ragainėje 1548–1561 lotynų kalba rašytų laiškų, jų forma artima ir literatūrai, ir retorinio stiliaus Renesanso epochos epistolografijai (dar Mažvydo laiškai). Greičiausiai Mažvydas turėjo turtingą biblioteką. Iš jos išliko keletas pasaulietinio turinio knygų lotynų kalba su Mažvydo nuosavybės įrašu M. Mossuid sibi et suis comparavit [M. Mažvydas įsigijo sau ir saviesiems]. Beveik ketvirtį šimtmečio (1547–1570) Mažvydo raštai buvo vienintelės spausdintos lietuviškos knygos. Tik vėliau pasirodė kitų autorių darbai. 1971 G. Fordas M. Catechismvsa Prasty Szadei... išvertė į anglų kalbą.

L: Stang Chr. S. Die Sprache des litauischen Katechismus von Mažvydas Oslo, 1929; Senoji lietuviška knyga. K., 1947; Pirmoji lietuviška knyga V., 1974; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 3: senųjų raštų kalba. V., 1988, p. 21-53; Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metų. K., 1922; Katekizmas ir kiti raštai. V., 1993; Jovaišas A. Martynas Mažvydas K., 1996; Urbas D. Martyno Mažvydo raštų žodynas. V., 1996; Michelini G. Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai. V., 2000.

Domas Kaunas

Daiva Kšanienė

Iliustracija: Dr. Jurgio Gerulio knygos „Mažvydas“ viršelis, 1922 / Iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus fondo

Iliustracija: Guido Michelinio knygos „Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai“ viršelis, 2000

Iliustracija: Lino raižinys „Martynas Mažvydas“, 1978

Iliustracija: Paminklas pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui Klaipėdoje, 2000

Iliustracija: Ragainės bažnyčia, kurioje kunigavo Martynas Mažvydas, sovietmečiu paversta cerkve ir bendrabučiu, 1990

Iliustracija: Leidinio „Pirmosios lietuviškos knygos sukaktis“ viršelis, 1998

Iliustracija: Konferencijos „Vokiečių–lietuvių knygos ryšiai per 450 metų“ dalyviai prie M. Liuterio paminklo Vitenberge (Vokietija), 1997

Iliustracija: Martyno Mažvydo „Forma krikštymo“, 1559

Iliustracija: Martyno Mažvydo „Paraphrasis“, 1589

Iliustracija: Eduardo Hermanno knygos „Über die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsätze“ (Apie lietuvių kalbos prijungiamųjų sakinių raidą) viršelis – tai vienas vokiškų mokyklinių vadovėlių, kuriame minimas M. Mažvydas ir pristatoma pirmoji lietuviška knyga, 1912

Iliustracija: Dominyko Urbo knygos „Martyno Mažvydo raštų žodynas“ viršelis, 1996

Iliustracija: Skulptūra, skirta pirmajai lietuviškai knygai. Bronza, aukštis – 115, 1980 / Iš žurnalo „Dailė“, 1983, nr. 24

Iliustracija: Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo leidinys – Vokietijoje išleistas sukakties minėjimo valstybinės programos vertimas

Iliustracija: Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo leidinys – JAV lietuvių bendruomenės lankstinukas

Iliustracija: Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai paminėti skirtos parodos Rusijos nacionalinėje bibliotekoje Sankt Peterburge katalogas, 1997

Iliustracija: Paminklas Martynui Mažvydui jo vardo nacionalinėje bibliotekoje, 1998

Iliustracija: Mažvydo (kairėje) ir Vilniaus universiteto viršūnės Tianšanio kalnuose žvelgiant iš šiaurės vakarų, 4600 metrų aukščio, 1979 / Iš knygos „Kalnų takais“, sudarytojas A. Kubilius, 1981

Iliustracija: Pašto vokas, skirtas Martynui Mažvydui. Tekstas lietuvių ir rusų kalbomis. Panaudotas dailininko Eriko Varno sukurtas medalis M. Mažvydui, 1990

Iliustracija: Iš ciklo „Pirmieji knygų kūrėjai Lietuvoje“, 3 d.: M. Mažvydas (1563), K. Sirvydas (1631), M. Daukša (1613). Litografija, 76×52, 1976

Iliustracija: Jubiliejinė 50 litų moneta su Martyno Mažvydo katekizmo atvaizdu. Aversas, 1997

Iliustracija: Jubiliejinė 50 litų moneta su Martyno Mažvydo katekizmo atvaizdu. Reversas, 1997