Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jurgis Mikšas

XIX–XX a. Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.

Mkšas Jurgis (1862 (?) III 18 Virkytuose, Šilutės aps. 1903 V 1 Labguvoje), žymus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Mikšo tėvai – Kristupas Mikšas ir Elzė Miklovaitytė. Vienas iš svarbiausių aušrininkų, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjų, suartėjimo su Didžiąja Lietuva šalininkas. 1869–1872 mokėsi Virkytų pradinėje mokykloje (iš pradžių lietuvių ir vokiečių, vėliau tik vokiečių kalba). 1875–1878 (ar 1876–1879) mokėsi Tilžės gimnazijoje, kur gerokai apvokietėjo. Iš gimnazijos pašalintas. Gyvendamas Virkytuose, užmezgė ryšius su vietos inteligentais: mokytojais Beckmannu ir P. Stankevičiumi. Susirašinėjo su aušrininku Andriumi Višteliu. Jo paveiktas pasijuto esąs lietuvininkas ir iš Georg Mickschas virto Jurgiu Mikšu. Susirašinėjo su Martynu Šerniumi. Nuo 1882 palaikė pastovų ryšį su Georgu Sauerweinu. 1882 pradėjo rašyti poleminius straipsnius Lietuviškai ceitungai į Klaipėdą. Mikšas gal užrašinėjo liaudies dainas. 1882 pabaigoje (ar 1883 pradžioje) Mikšo tėvai pardavė ūkį Virkytuose ir persikėlė į Žibus. 1883 pradėjus leisti „Aušrą“, persikėlė į Ragainę. J. Albano ir K. Kybelkos spaustuvėje mokėsi raidžių rinkėjo amato. Mikšas rūpinosi Aušros lėšų kaupimu, leidinių organizavimu, spaudos darbais, leidinio pardavimu. Tapo vienu svarbiausių Aušros leidybos organizatorių, netgi pasirašinėjo atsakinguoju sekretoriumi. 1883 rudenį Mikšas dingo iš Ragainės. J. Šliūpas ir J. Bulota rašė, kad Mikšo netikėtą pasitraukimą iš redakcijos ir spaustuvės lėmė įvairių aplinkybių samplaika. Mikšas atsidūrė Žemaitijoje, Aušros bendradarbio M. Davainio-Silvestraičio namuose Kalnujuose. Jis galbūt pirmasis iš Mažosios Lietuvos lietuvių inteligentų suvokė abiejų tautos dalių vientisumą, pasisakė už jų glaudų suartėjimą. 1883 lapkritį išvyko į Rygą, 1883 pabaigoje sugrįžo į tėviškę. 1884 gyveno Bitėnuose pas Martyną Jankų. 1884 III–1885 IX redagavo Aušrą. Rinko šio leidinio biblioteką. 1885 su kitais įsteigė „Birutės“ draugiją lietuvybei gaivinti; 1885 buvo jos pirmasis pirmininkas (pusę metų), vėliau ir sekretorius. Dirbdamas Ragainėje Mikšas rūpinosi ne tik knygų ir periodikos leidyba, bet ir lietuviškos spaudos platinimu. Atkakliai kovojo prieš lietuvininkų germanizaciją Mažojoje Lietuvoje. 1885 pats įsigijo spaustuvę (dar Mikšo spaustuvė), perėmė Aušros leidimą. 1885 XII–1886 VI 24 redagavo ir leido laikraštį „Niamuno sargas“. 1886 vasarą subankrutavus Mikšo spaustuvei, Aušra nustojo ėjusi. Nuo 1886 dirbo Tilžės apskrities karališkojo teismo raštinėje lietuvių kalbos vertėju ir sekretoriaus padėjėju. Toliau dirbo lietuviškoje spaudoje. 1892–93 sandūroje persikėlė į Labguvą, teisme dirbo lietuvių kalbos vertėju ir teismo asistento padėjėju. Parengė ir išspausdino: Prospektas Auszra (1884), Niamuno Sargo Lietuviszkos Kalendros ant metų 1885 (1884), Įstatai Lietuwiszkosios Draugystės Byrutes (1885), Ant atsiminimo susiejimo lietuviszkos draugystes Byrutes Klaipedoje 29. d. rugsejo m. 1885 m. (1885), išleido knygas: Vytautas, didis Lietuvos kunigaikštis (1885), Trumpas Atsiszaukimas … (1886), Ant atsiminimo susiejimo lietuwiszkos draugystes Byrutes Naujojoje 17. d. sausio (januvarijaus) m. 1886 m. (1886; lietuviškos poezijos kūrinių ir liaudies dainų rinktinė); J. D. H. Temmės apsakymą Baloje, Svarbiausios žmonių ligos, Abėcėla ir taip mokintuvė dėl vaikų (1886), parengė Lietuvišką „Aušros“ kalendorių ant metų 1886 (1885), išleido M. Friederbergo knygą Bilder von der Ostgrenze [Rytų pasienio vaizdai, kaip serijos Bilder aus Ostpreussen II t.], Mykolo Miežinio Lietuviška gramatika (1886) ir kitas. Iš vokiečių kalbos išvertė J. Marcuso knygą Privatiškas testamentas ir bėdos testamentas pagal birgeriškases zokanknyges Vokiškaijei ciesorystei… (1900), kurioje įdėtas Mikšo sudarytas 43 teisinių terminų žodynėlis.

L: Kaunas D. Aušrininkas. V., 1996; Knygotyra. V., 1997, p. 260.

LE

Daiva Kšanienė

Zigmas Zinkevičius

Iliustracija: Jurgis Mikšas

Iliustracija: „Dvidešimtmetinės „Auszros“ sukaktuvės“, 1908, leidinys, kuriame pateikta Jurgio Mikšo biografijos faktų / Iš Domo Kauno knygos „Aušrininkas“, 1996

Iliustracija: Jurgio Mikšo parengtas ir išleistas „Lietuviszkas Auszros kalendorius“, 1886 / Iš Domo Kauno knygos „Aušrininkas“, 1996