Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Martynas Jankus

Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos, visuomenės veikėjas, publicistas.

Jañkus Martynas (1858 VIII 7 Bitėnuose, Ragainės apskrityje 1946 V 23 Flensburge, Vokietijoje), Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos, visuomenės veikėjas, publicistas. Tilžės akto (1918) signataras. Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas, buvęs to sąjūdžio vienu simbolių. Dėl to vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. Jankus baigė tik pradžios mokyklą, toliau lavinosi savarankiškai. Ragainėje mokėsi spaustuvininko amato – dirbo mokiniu Albano ir Kybelkos spaustuvėje. Jau 1882 Jankus buvo sumanęs Tilžėje leisti lietuvišką laikraštį. Šio sumanymo atsisakė, kai 1883 pasirodė „Aušra“, tapo jos rėmėju-platintoju, 1884–1885 atsakinguoju sekretoriumi. Padėjo J. Mikšui suredaguoti ir išleisti Aušros kalendorius (1884–1885). 1888–1892 buvo „Varpo“ administratoriumi ir atsakinguoju redaktoriumi. Nuo 1883 Bitėnuose Jankus laikė tuomet Didžiojoje Lietuvoje uždraustos lietuviškos spaudos sandėlį, iš kurio knygnešiai lietuviškus leidinius gabeno per Vokietijos–Rusijos sieną į Paprūsę, Žemaitiją ir toliau. 1885 II 15 jis dalyvavo Tilžėje įkuriant pirmąją krašto lietuvių draugiją „Birutė“, 1889–1892 buvo jos pirmininku. Sustojus Aušrai, Jankus leido Garsą (1886–1887), pirmąjį lietuvišką satyrinį laikraštį Tetutė (1891–1893), Naująją Auszrą (1892), Lietuviszką darbininką (1894), Ūkininkų prietelių (1894), Saulėteką (1900–1902), pradėjo leisti dienraštį Dienos laps (1909–1910). Savo gausius rašinius pasirašinėjo slapyvardžiais: V. Giedris, K. Gyvoleitis, Krs, Kulkius, Martyneitis, M. J. Mikaitis, Vabalas, Bitėnų Merčius, M. Butkus ir kitais. Turėjo spaustuvę (Martyno Jankaus spaustuvė): 1889–1890 Ragainėje (bendrasavininkis Kristupas Voska), 1890–1892 Tilžėje, 1892–1909 Bitėnuose, 1909–1912 Klaipėdoje, 1922–1923 Šilutėje (įmonė vadinta Sieberto įpėdinio spaustuve; bendrasavininkis Albertas Bruoželis). Išspausdino apie 360 lietuviškų knygų ir 25 periodinius leidinius lietuvių ir vokiečių kalbomis. Iš jų 150 knygų ir 10 periodinių leidinių lietuvių kalba skirta Mažajai Lietuvai. Nuolat prekiavo savo leistomis knygomis, jas tiekė knygnešiams, nuo 1905 – Didžiosios Lietuvos knygynams. Palaikė ryšius su JAV lietuviais (siuntė korespondencijas į J. Šliūpo redaguotus Lietuvišką balsą ir Uniją), su įvairios orientacijos politiniais latvių, lenkų ir gudų tautiniais sąjūdžiais. Leidinių repertuare vyravo pasaulietinės tematikos (grožinės, visuomeninės politinės) knygos. Pats parašė arba parengė 45 tautinio sąmoningumo ugdymui skirtų publicistinių ir grožinių knygų, kalendorių, 5 knygų prekybos katalogėlius. Paminėtina: Lietuviszkos ir seniausios dainų knigelės, 1882 (paskelbtos 32 dainos); Sztukaunos dainos nuo žmonelu isz Kalnujo apigardos, 1883; Naujos dainos, 1892; Lietuvininkų bei Lietuvos nusidavimai, 1897 (knygoje aprašyta Lietuvos istorija iki 1569 Liublino unijos); Apswaiginantis Gėrimas wisu bėdų priežastis, 1899; Negirtauk, 1901; Bendraitė, 1902; Iszeiwei Kanadoje, 1903 ir kita. 1891 su Dovu Zauniumi leido kalendorių Prūsų Lietuvis. Pats rašė eilėraščius, rinko ir skelbė tautosaką. Spaudos darbą siejo su lietuvių politiniu sąjūdžiu, atvirai paskelbė ir siekė abiejų lietuvių tautos dalių integracijos. Kaizerinės valdžios buvo nuolat sekamas, daug kartų baustas kalėjimu ir piniginėmis baudomis. Per Pirmąjį pasaulinį karą besitraukiančios Rusijos kariuomenės 1914 gruodžio mėn. su šeima ištremtas į Rusiją. 1917 Jankus dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, ten paskelbė apie Mažosios Lietuvos norą susijungti su Didžiąja Lietuva. Grįžęs į Mažąją Lietuvą iš tremties Rusijoje toliau aktyviai veikė lietuvybės labui. Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (1922–1923) pirmininkas, Klaipėdos krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos iniciatorius. Po 1923 gyveno savo sodyboje Bitėnuose, buvo dažnai lankomas kaip krašto įžymybė. Vadintas Rambyno sergėtoju. Dalyvaudavo lietuvių renginiuose. 1939 Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Jankus su šeima turėjo pasitraukti į Kauną. 1944 grįžo į Bitėnus. Artėjant frontui, hitlerinės kariuomenės iškeltas į Vokietijos gilumą. Su kitais pabėgėliais iš Mažosios Lietuvos nusenęs glaudėsi įvairiose vietose. Mirė Flensburgo lietuvių bendrabutyje. Palaidotas Flensburge; 1993 palaikai perkelti į Bitėnus. Apdovanotas Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ordinais, dar gyvam esant Klaipėdoje veikė M. Jankaus vardo šaulių būrys, Kaune Karo muziejaus sodelyje jam pagerbti pastatytas biustas. Jankus įamžintas gausiuose dailės kūriniuose. Bitėnuose veikia Martyno Jankaus memorialinis muziejus.

L: Alšėnas P. Martynas Jankus Mažosios Lietuvos patriarchas. Toronto, 1967.

MLFA

Domas Kaunas

Virginija Veiverienė

ŽE

Iliustracija: Martynas Jankus / Iš Evos Labutytės rinkinio

Iliustracija: „Aušros“ leidėjai Jonas Šliūpas ir Martynas Jankus / Iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo

Iliustracija: Mažosios Lietuvos atstovai Lietuvos Valstybės Taryboje. Iš kairės: Kristupas Lekšas, Martynas Jankus ir Jurgis Strėkys, 1920 III 20 / Iš „Lietuvos albumo“, 1921

Iliustracija: Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto medalis, įsteigtas 1936. Atvirukas / Iš Andriaus Dručkaus rinkinio

Iliustracija: Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas Martynas Jankus, 1923 / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Sueiga ant Rambyno, apie 1935. Kalba Vydūnas, priekyje – Adomas Brakas, trečias iš kairės – Martynas Jankus / Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo

Iliustracija: Svečiuose pas Martyną Jankų (stovi trečias iš dešinės), rašytoja Ieva Simonaitytė (trečia iš kairės), greta – Elzė Jankutė, Bitėnai, apie 1936 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Martynas Jankus Birštone, naciams atplėšus Klaipėdos kraštą, 1939 / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus (viduryje su gėlėmis) sutikimas Pagėgiuose, 1935. Greta Martyno Jankaus Elzė Jankutė ir Lietuvos konsulas Tilžėje J. Sruoga / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Martynas Jankus su generolu leitenantu Povilu Plechavičiumi, 1939 / Iš Evos Skrudzinskas ir Frico Šlenterio rinkinio

Iliustracija: Jurgis Lėbartas, Martynas Jankus ir Jurgis Šarauskas Palangoje, 1939 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Bitėnuose prie savo namų Martynas Jankus su prijaukinta stirnaite, 1938 / Iš Evos Labutytės rinkinio

Iliustracija: Martyno Jankaus sodybos Bitėnuose klevai, 1981

Iliustracija: Martynas Jankus su artimaisiais Bitėnuose, apie 1930. Pirmoje eilėje – Gertrūda Pilkūnaitė, vaikaitė Eva Jankutė (Jankus) ir Hilda Pilkūnaitė; antroje eilėje – sūnus Jurgis Jankus, aktorė Oškinaitė-Zaunienė, Martynas Jankus, Lidija Bajoraitė, dukra Elzė Jankutė, Milda Bulotaitė, stovi dukra Eda Jankutė ir neatpažintas vyras / Iš Evos Jankus albumo

Iliustracija: Martynas Jankus Kaune, 1940 / Iš Pranio Alšėno knygos „Martynas Jankus“, 1967

Iliustracija: Tremtinių Jankų šeima Husume (Vokietijoje), 1946. Tarp Martyno Jankaus ir dukters Elzės – augintinis Vytukas / Iš Pranio Alšėno knygos „Martynas Jankus“, 1967

Iliustracija: Klaipėdos krašto aukštoji visuomenė pas Martyną Jankų Bitėnuose, 1928. Iš kairės sėdi: 3. Jurgis Lėbartas, 5. Raimundas Liormanas, 6. Urtė Jankutė, 7. Martynas Reizgys, 8. Martynas Jankus; stovi: 4. Endrius Borchertas, 5. Albertas Jonužaitis, 6. Jurgis Burvelaitis, 8. Kazys Trukanas, 12. Erdmonas Bruožaitis, 13. Viktoras Gailius, 16. Jonas Vanagaitis, 21. Mikas Šlaža, 22. Elzė Jankutė, 23. Vilius Bajoras, 24. Kristupas Jankus, 26. Ona Jagomastaitė (iš Trakininkų) / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai“, 2000

Iliustracija: Martyno Jankaus biustas (skulptorius Bernardas Bučas), pastatytas Kaune karo muziejaus sodelyje 1938, nacių nugriautas 1942, atstatytas 1989

Iliustracija: Martyno Jankaus 80-metis Bitėnuose, 1938. Jubiliatas sėdi viduryje, šalia Enzys Jagomastas ir Elzė Jankutė / Iš Pranio Alšėno knygos „Martynas Jankus“, 1967

Iliustracija: Architektų Marijos ir Martyno Purvinų suprojektuotas tradicinis medinis krikštas Martyno Jankaus kapui, 1993

Iliustracija: Martyno Jankaus palaikų perlaidojimas Bitėnų–Rambyno kapinaitėse, 1993 V 30

Iliustracija: Martynas Jankus, 1979

Iliustracija: Martynas Jankus (jaunesnysis, miręs 1952) / Iš Pranio Alšėno knygos „Martynas Jankus“