Mažosios Lietuvos
enciklopedija

„Santara“

„Santara“, Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjunga, įsteigta 1912 X 6 Tilžėje. 1912–1919 veikė visoje Mažojoje Lietuvoje (centras Tilžėje), 1919–1939 tik ↑ Klaipėdos krašte (centras Klaipėdoje). „Santara“ susikūrė iš 13 draugijų, tarp jų: Paskalvių ↑ „Aušra“, Rukų ↑ „Ąžuolas“, Plikių ↑ „Beržas“, Tilžės ↑ „Birutė“, Vainočių ↑ „Dobilas“, Lankupių ↑ „Jaunimas“, ↑ Gumbinės lietuvių draugija, Kulmenų Spindulys, Katyčių Vainikas, Vyžių

„Sántara“, Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjunga, įsteigta 1912 X 6 Tilžėje. 1912–1919 veikė visoje Mažojoje Lietuvoje (centras Tilžėje), 1919–1939 tik Klaipėdos krašte (centras Klaipėdoje). „Santara“ susikūrė iš 13 draugijų, tarp jų: Paskalvių „Aušra“, Rukų „Ąžuolas“, Plikių „Beržas“, Tilžės „Birutė“, Vainočių „Dobilas“, Lankupių „Jaunimas“, Gumbinės lietuvių draugija, Kulmenų Spindulys, Katyčių Vainikas, Vyžių „Vainikas“, Griežpelkių Žiedas. Šioms draugijoms atstovavo išrinktieji įgaliotiniai. Pirmą aukščiausiąją valdymo instituciją – draugijų Įgaliotinių valdybą sudarė: M. Ašmutaitis, Jurgis Margys, Jonas Vanagaitis, Kristupas Urėdaitis, Vydūnas. Pirmasis „Santaros“ vadovas Vydūnas, paskutinis – 1938–1939 Jurgis Reisgys. „Santaros“ tikslas – organizuoti lietuvių jaunimo veiklą, plėtoti kultūrinį darbą, skatinti domėjimąsi lietuvių kalba, literatūra, muzika, istorija, siekti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio suartėjimo. Politinėje veikloje iki Pirmojo pasaulinio karo „Santara“ nedalyvavo. Šis karas nutraukė „Santaros“ veiklą. Po karo atsikūrė lietuvių jaunimo organizacijos: Vyžių Vainikas, Plikių Beržas, Dovilų „Liepa“, Rukų Ąžuolas, Priekulės „Viltis“, Tilžės „Nemunas“, Klaipėdos „Aida“, Kintų „Rūta“, Rusnės „Tiltas“, įkurtos naujos: Vanagų „Eglė“, Plaškių „Liepa“, Sokaičių Šešupė, Gvildžių „Kalnas“. 1919 X 12 įvyko draugijų atstovų suvažiavimas. Atkurta „Santara“, kaip jaunimo draugijų vadovybė. Pirmoji išrinkta pokarinė valdyba: Adomas Brakas (pirmininkas iki 1928), Jonas Aušra, Ansas Bruožis, Kristupas Paura ir Rogaišis. A. Bruožis iki 1921 buvo sekretorius, išrūpino „Santarai“ Lietuvininkų susivienijimo Prūsuose biblioteką. Tačiau pokariu draugijos vos gyvavo. Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos pradėjo steigtis įvairios didlietuvių draugijos. Dalis santariečių ir net jų vadovų 1923 perėjo į populiarią Lietuvos šaulių sąjungą (šaulių sąjunga). 1926 „Santara“ turėjo apie 20 skyrių, į tais pat metais surengtą suvažiavimą atvyko 11, 1928 – 8, 1931 – 10 draugijų atstovai. Aktyviausiai tuo metu veikė Priekulės Viltis. 1928 išrinkta nauja valdyba: K. Paura (pirmininkas), Ieva Simonaitytė, Endrius Karalius, E. Macas, nuo 1929 prisidėjo Fricas Šlenteris. Ši valdyba stengėsi labiau suartėti su Didžiąja Lietuva, tačiau „Santaros“ veikla tebebuvo silpnai organizuota, draugijų susirinkimai ir kiti renginiai reti. Lietuvos vyriausybė „Santaros“ nerėmė. Vietiniai inteligentai į jos veiklą žiūrėjo abejingai, kaimo žmonėms sportiniai žaidimai ir pasilinksminimai atrodė nepriimtini, o jaunimą aktyvia veikla ir avantiūrizmu labiau viliojo stiprios sukarintos vokiečių organizacijos. 1934 „Santaros“ veikloje įvyko lūžis, sietinas su Neumanno-Sasso byla, ryžtinga Lietuvos politika Klaipėdos krašto atžvilgiu, siekiant sustiprinti čia lietuvybę ir centro valdžią. 1934 II 5 „Santara“ susijungė su Dviratininkų draugija, kultūrinę veiklą papildė sportine (įkūrė „Santaros“ sporto organizaciją), taip pritraukė daug jaunimo. „Santara“ centralizuota ir pertvarkyta. Įvestas vado postas, sukarinta uniforma, rikiuotė, karinis rengimas, šalia kultūrinių iškeltas tautinės kovos tikslas. 1934 naują valdybą sudarė: Jonas E. Grigolaitis (pirmininkas), Martynas Gelžinis, K. Graudūšius, M. Purvinas, Kr. Paura ir F. Šlenteris. 1934 VII J. Grigolaitis bendrame posėdyje su Lietuvos tautininkų organizacijos Jaunoji Lietuva vadovybe susitarė dėl bendradarbiavimo, „Santara“ tapo jos padaliniu. „Santaros“ taryba kartu su Lietuvos lietuvių draugijų komitetu skyrė sąjungos vadą. Vykdavo visuotiniai atstovų suvažiavimai. „Santara“ pradėjo gauti Lietuvos Respublikos vyriausybės finansinę paramą. Pertvarkyta „Santara“ tapo atsvara krašto vokiečių jaunimo organizacijoms. 1934 turėjo 29 skyrius, 863 narius, 1936 – 78 skyrius didelėse gyvenvietėse, 2699 narių, 19 chorų, kelis pučiamųjų orkestrus, biblioteką („Santaros“ biblioteka), rengė sąskrydžius, vakarus, gegužines, sporto varžybas, lietuvių kalbos, žemės ūkio, karinio rengimo, vadų, ideologinius kursus. Leido laikraščius „Darželis“ (1921), „Kibirkštis“ (1921–1922), „Lietuvos keleivio“ priedą „Santara“ (1924–1939). Nuo 1936 Augusto Baldžiaus vadovaujama Direktorijos politika trukdė „Santaros“ ir kitų lietuvių organizacijų veiklą. Uždrausti „Santaros“ susirinkimai mokyklose, jos nariai atleidinėti iš darbo, jiems grasinta. 1938 pabaigoje daug „Santaros“ narių įstojo į nacistines organizacijas, lietuvių draugijos t. p. nebuvo vieningos. „Santaros“ veikla labai susilpnėjo, 1939 pradžioje nutrūko nacistams įsiveržus.

L: Vanagaitis J. Kovos keliais. Klaipėda, 1938; Valančiūtė J. „Santaros“ veikla Klaipėdos krašte tarpukario metais // Acta Historica Universitatis Klaipedensis. VIII. Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a. istorijos problemos. Klaipėda, 2001.

MLFA

Jurgis Reisgys

Iliustracija: „Santaros“ antspaudas

Iliustracija: Jaunimo draugijų organizatoriai ir kultūros veikėjai Endrius Macas, Vydūnas, Fricas Šlenteris, Jokūbas Stiklorius, Adomas Brakas (už jo – Endrius Karalius), Martynas Kuršius jaunimo draugijų suvažiavime, 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: „Santaros“ centro vadovybė: sėdi generalinis sekretorius Leonas Šukys, vadas Martynas Gelžinis, Klaipėdos miesto rajono vadas ir sąjungos vado pavaduotojas H. Šepokas; stovi: kultūros vadas Fricas Šlenteris, sporto vadas Mikas? Tendys, informacijos ir propagandos vedėjas Jurgis Dubickas, jaunučių vadas Jurgis Reisgys, apie 1938 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: „Santaros“ aktyvistai ir vadai: pirmas sėdi Fricas Šlenteris, antras – Graudūšius, trečias – Kristupas Paura, ketvirtas – Martynas Purvinas, šeštas – Jonas Endrikis Grigolaitis („Santaros“ vadas), septinta – Ieva Simonaitytė, aštuntas – Martynas Gelžinis, dešinėje stovi Redveikytė, Bundelis „Santaros“ suvažiavime Priekulėje, 1934 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: „Santaros“ paminklas Rukuose, 1937 / Iš Otto Serapino šeimos albumo

Iliustracija: Mantas Janužys su tėvais Kataryna ir Miku Janužiais savo sodyboje Lėbartų kaime, apie 1935 / Iš Manto Janužio šeimos albumo

Iliustracija: „Santaros“ Gobergiškės skyriaus ąžuoliuko sodinimo šventė Janužių sodyboje Lėbartuose, 1937 / Iš Manto Janužio šeimos albumo