Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Ieva Simonaitytė

Ėvė Simonaitytė, žymiausia Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja.

Simonaitýtė Ieva, Ėvė (1897 I 23 Vanaguose, Klaipėdos apskrityje 1978 VIII 27 Vilniuje), žymiausia Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja. Kilusi iš neturtingų lietuvininkų. Skaityti bei rašyti pramoko savarankiškai, motinos padedama. Nuo 5 metų sirgo kojos kaulo tuberkulioze, 2 metus gydėsi Unguros ligoninėje. Grįžusi dirbo siuvėja. 1919 įstojo į lietuvių jaunimo organizaciją „Eglė“. „Prūsų lietuvių balse“, „Rytojuje“, „Darželyje“ ir kitur Eglaitės slapyvardžiu spausdino žinias apie šios organizacijos veiklą, patriotinius lietuvių vaizdelius. Vėliau įstojo į Priekulės organizaciją „Viltis“. Pirmojo pasaulinio karo metu laikraštis „Tilžės keleivis“ išspausdino pirmąjį jos eilėraštį. Rašė straipsnius, eilėraščius, apsakymėlius krašto periodinėje spaudoje: „Klaipėdos žiniose“, „Lietuviškoje ceitungoje“, „Lietuvos keleivyje“, Mažosios Lietuvos Kalendrose, Prūsų lietuvių balse, Rytojuje, Tilžės keleivyje ir kituose. Pasirašinėdavo tikra pavarde ar slapyvardžiais: Draugijos raštininkė, Evutė, E. S. Eglaitė, E. S-tytė – Eglaitė, E. S., Sesutė, Symonaitikė E., Tautriga, Bemokslė Vanagiškė, Lietuvaitė. 1921 persikėlė į Klaipėdą, baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Raštininkavo Lietuvos karo atstovybėje Klaipėdoje, „Ryto“ spaustuvėje, Prūsų lietuvių balso redakcijoje, Klaipėdos krašto direktorijoje, 1926–1936 krašto seimelio raštinėje vertėja. 1935 pasirodė jos pirmasis romanas Aukštujų Šimonių likimas, laimėjęs Lietuvos Respublikos valstybinę premiją. Nuo 1939 gyveno Telšiuose, Kaune, Vilniuje. Kiti romanai: Pavasarių audroj (1938), Vilius Karalius (I dalis – 1939, II – 1956), Be tėvo (1941), Pikčiurnienė (1953), Paskutinė Kūnelio kelionė (1971). Dar parašė: Apysakas (1948) autobiografinę trilogiją O buvo taip (1960), Ne ta pastogė (1962), Nebaigta knyga (1965); atsiminimus – Gretimos istorijėlės (1968), apysakų, novelių, vaizdelių. Simonaitytė kūryboje aprašė iki tol mažai žinomą Mažosios Lietuvos buitį, to krašto germanizacijos problemą; romanuose gausu etnografinės ir kalbinės medžiagos krašto tyrėjams.

L: Brogienė R. Ievos Simonaitytės krašte // Ieva Simonaitytė. Raštai. t. 1. V., 1987; Kubilius V. Ievos Simonaitytės kūryba. V., 1987; Kaunas D. Klaipėdiškė. V., 1997.

Iliustracija: Ieva Simonaitytė, 1977

Iliustracija: Ievos Simonaitytės motina Edmė, sesuo Marytė ir patėvis Endrikis Budrius, apie 1924 / Iš Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus fondų

Iliustracija: Ieva Simonaitytė, 1936 / Iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų

Iliustracija: Rašytojos tėvas Jurgis Stubra kaizerinėje kariuomenėje, 1914 / Iš Rasos Stubraitės-Marcinkevičienės šeimos albumo

Iliustracija: Ieva Simonaitytė, Vanagų lietuvių jaunimo draugijos „Eglė“ pirmoji sekretorė, 1920 / Iš Onos Pajedaitės rinkinio

Iliustracija: Priekulės lietuvių jaunimo kultūros draugijos „Viltis“ 10-metis: trečia sėdi Ieva Simonaitytė, ketvirtas – Vydūnas, penkta – Ana Dovilaitė (Toleikienė), antroje eilėje stovi penktas Endrius Karalius, šeštas – Fricas Šlenteris, aštuntas – Kristupas Paura, 1929 / Iš Ievos Toleikytės-Biržienės šeimos albumo

Iliustracija: Ievos Simonaitytės knygų lentyna, 2009

Iliustracija: Knygos „Aukštujų Šimonių likimas“ II laidos antraštinis lapas, 1936

Iliustracija: Knygos „Vilius Karalius“ I dalies antraštinis lapas, 1939

Iliustracija: Ievos Simonaitytės (trečia) , atvykusios atsiimti Valstybinės literatūros premijos, sutikimas Kauno geležinkelio stotyje: ketvirtas – Liudas Gira, Antanas Vienuolis, Nelė Mazalaitė ir Kauno universitete studijavęs Mažosios Lietuvos jaunimas, 1936 02 5 / Iš Vytauto Gocento rinkinio

Iliustracija: Su Ieva Simonaityte (antra), pasodinusia obelaitę Martyno Jankaus sode: Urtė Jankutė, Elzė Jankutė, Martynas Jankus ir kiti, 1938 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Ieva Simonaitytė savo bute su poetu, Žemaičių „Alko“ muziejaus direktoriumi Pranu Geniu, 1935 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Ieva Simonaitytė (sėdi pirma) su Kauno maisto tiekimo ir paskirstymo įstaigos, kurioje dirbo, tarnautojais: šalia jos valdytojas Senkus ir sekretorė mašininkė Čaikauskaitė, 1941–43 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Sofija Čiurlionienė sveikina Ievą Simonaitytę gimimo 50-mečio proga, 1957 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Rašytoja (trečia iš dešinės) svečiuose pas Martyną ir Aną Toleikius bei Joną ir Erną Kybrancus Šilutėje, 1958 / Iš Ievos Toleikytės-Biržienės šeimos albumo

Iliustracija: Rašytoja su dainininke Aleksandra Staškevičiūte Birštone, 1939 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Su Ieva Simonaityte po jos gimimo 65-mečio Mykolas Sluckis, Elena Oškinaitė ir Aleksandras Baltrūnas, 1962 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Rašytoja Ieva Simonaitytė, švenčianti savo 80-ąjį gimtadienį, su klaipėdiškiu gydytoju Osvinu Kybrancu, 1977

Iliustracija: Rašytoja Ieva Simonaitytė savo kieme Priekulėje su Ernstu Schumannu, 1978

Iliustracija: Rašytoja Ieva Simonaitytė savo namuose Priekulėje su dailininke Eva Labutyte, 1977

Iliustracija: Ieva Simonaitytė su žurnalistu Albertu Laurinčiuku savo namuose Vilniuje, 1974

Iliustracija: Ievos Simonaitytės skaityklos Klaipėdoje atidarymas bute, kur ji gyveno iki 1939-ųjų: Rašytoja Ieva Simonaitytė pasirašo pirmojo skaitytojo kortelę Ignui Ruginiui, šalia bibliotekininkė Irena Sikorskienė, 1968 VII 18

Iliustracija: Ieva Simonaitytė (sėdi) su Klaipėdos literatais Priekulėje: Aldona Majoriene, Danute Kechlerova, Alfonsu Navicku, Vladu Nausėdu, Vytautu Kalteniu, Antanu Surbliu, Ona Stibingyte, 1967

Iliustracija: Rašytoja Ieva Simonaitytė (viduryje) su Klaipėdos jaunaisiais rašytojais Kostu Kauku, Edvardu Uldukiu, 1977

Iliustracija: Ievos Simonaitytės pusbrolio Jurgio Simonaičio iš Sudmantų dukters Ievutės įžegnotuvės: sėdi Barbė Masalskienė, kaimynų Kuitiklių sūnus, Rūta Simonaitytė, Simonaitienė (motina), Ievutė Simonaitytė (įžegnotuvininkė), Simonaitienė (močiutė), rašytoja Ieva Simonaitytė, Marė Mickienė, stovi: Erna ir Herta Burkaitytės, neatpažintas, Marytė Mickutė (Skrabienė), Aldona Nosovaitė, Kuitiklienė, Elzė Skėrytė, Marija Simonaitytė (ršytojos pusseserė, Jokūbo Simonaičio duktė), Jonas Geležinis, Trudelė Skėrytė-Simonaitienė, Jonas Simonaitis, Vilius Masalskis, Martynas Dudjonis, 1959 / Iš Marijos Mickutės-Skrabienės šeimos albumo

Iliustracija: Ievos Simonaitytės dukterėčios Evaginos Šiliauskaitės įžegnotuvės Priekulėje: sėdi Erika Urbaitienė, Ieva Simonaitytė, Evagina, kunigas Jonas Armonaitis, Marija Šiliauskienė, Valteris Urbaitis, antroje eilėje stovi: Marija Skrabienė, Martynas Toleikis, Elzė Karalienė, Marė Mickienė, Elena Oškinaitė; trečioje eilėje ir aukščiau – Anna Toleikienė, Endrius Karalius, Erna Kybrancienė, Martynas Mickus, Marija Krukytė, Madlyna Krukienė, Jonas Kybrancas, 1962 / Iš Vytauto Gocento rinkinio

Iliustracija: Roberto Verbos dokumentinio filmo „Ieva Simonaitytė“ filmavimo epizodas Priekulėje, rašytojos (viduryje) svetainėje: Marė Mickienė, Gintaras Skrabas, Birutė Kybrancienė, Osvinas Kybrancas, Vilius Skrabas, Endrius Karalius, Marytė Skrabienė, Erika Urbaitienė, 1969 XI 29

Iliustracija: Rašytoja Ieva Simonaitytė prie savo namų Priekulėje su Valteriu ir Erika Urbaičiais, prie vartelių Marytė Bakšytė, 1972

Iliustracija: Vytauto Kubiliaus knygos „Ievos Simonaitytės kūryba“, viršelis, 1987

Iliustracija: Ievos Simonaitytės ekslibrisas, 1983

Iliustracija: Ievos Simonaitytės sesuo Marija Šiliauskienė (dešinėje) ir dukterėčia Evagina Šiliauskaitė prie rašytojos kapo Antakalnio kapinėse Vilniuje, 1979 / Iš Marijos Skrabienės šeimos albumo

Iliustracija: Lietuvininkai prie Ievos Simonaitytės kapo: šeštas – Vytautas Karalius, septintas – Vytautas Gocentas, aštunta – Bilga Pulokienė, pirma dešinėje – Ina Drąsutienė, 1997 / Iš Evos Labutytės rinkinio

Iliustracija: „Ieva Simonaitytė“ – iš ciklo Mažosios Lietuvos istorijos veikėjai, 1973