Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jurgis Reisgys

XX–XXI a. mokytojas, skulptorius.

Reisgỹs Jurgis (1914 V 11 Jurgiuose, Klaipėdos apskrityje 2005 III 30 Greenacre, Australija), mokytojas, skulptorius, Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) talkininkas. Martyno jaunesniojo ir Annos Reisgių sūnus. 1921–1928 mokėsi vokiškoje pradžios mokykloje Stučiuose, 1928–1931 Klaipėdos spartesniojoje gimnazijoje, 1932–1935 Tauragės mokytojų seminarijoje. Nuo 1929 Dovilų jaunimo draugijos „Liepa“, nuo 1936 Klaipėdos krašto mokytojų draugijos, 1937–1939 „Santaros“ centro valdybos narys. 1938–1939 Santaros vadas. 1935–1936 mokytojavo Kalėnuose, Šakiniuose, Kretingalėje, Dirvupiuose, 1936–1940 Pedagoginio instituto pavyzdinėse mokyklose Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje, 1941–1944 Panevėžio berniukų gimnazijoje. Rinko tautosaką. Jo užrašyti padavimai išspausdinti knygoje Gražiausi Mažosios Lietuvos padavimai (1936, II laida 1999). Rašė į jaunimo laikraščius slapyvardžiais Dovilų Liepa, Jurgių Jurgis, Jurgelis Jurgutis, J. Jurgaitis, J. J., J. R., S. R. S. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo stiklo fabrike Bavarijoje, mokytojavo Eichstatto (Rebdorfo) pabėgėlių stovyklos, kurioje buvo 800 lietuvių, mokykloje. Nuo 1946 Erlangeno universitete 3 metus studijavo geografiją, geologiją. 1949 emigravo į Australiją, įsikūrė Bankstowne, 2 metus dirbo geležinkelyje. Su žmona Terese (Daukaitė, 1918–1993) įkūrė lietuvių savaitgalio pradinę mokyklą, mokytojavo, vadovavo skautų organizacijai, dirbo Australijos lietuvių bendruomenėje, kaupė Mažosios Lietuvos archyvinę medžiagą, kurios dalį perdavė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos universiteto bibliotekoms, MLE rengėjams JAV, Kanadoje ir Vilniuje. Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos Australijoje vienas kūrėjų. Domėjosi daile, o 1971 pradėjo keramikos ir skulptūros studijas Paramattos technikos kolegijoje. 1979 išėjęs į pensiją baigė studijas Sculpture Centre at the Rocks [Skulptūros centras Rockse]. Reisgio medžio skulptūrų tematikos stilius įvairuoja nuo tradicinio iki abstraktaus: Antkapinis prūsų krikštas (1985), pagrįstas kaimo papročių kūryba; abstraktaus stiliaus skulptūra Pusiausvyra (1985); Kalnų gėlės (1985). Reisgio kūryboje vyrauja formų santūrumas, darbų paviršius kruopščiai nugludintas, išryškinama natūrali medžio faktūra. Parašė atsiminimų apie tėvą. Vaikai: Gražina Katauskienė (g. 1943, nuo pirmos žmonos Bronislavos Tumėnaitės, kuri žuvo per Antrąjį pasaulinį karą), farmacininkė, 1995 lankėsi Lietuvoje; turėjo 3 vaikus, visi kalba lietuviškai. Rimantas (g. 1947), geologas, nevedęs, 1995 lankėsi Lietuvoje. Jūratė Fraser (g. 1949), dukra Daina ir sūnus Gintas lankėsi Lietuvoje. 1966 Justui Paleckiui svečiuojantis Australijoje Jūratė Reisgytė paprašė autografo – taip gavo jo parašą po lietuvių jaunimo peticija dėl laisvės nuo sovietų. 2009 IV 2 Klaipėdos universiteto kieme atidengtas paminklas Reisgiams.

Genovaitė Kazokienė

Iliustracija: Paskutinis „Santaros“ vadas Jurgis Reisgys, apie 1938 / Iš Bernardo Aleknavičiaus rinkinio

Iliustracija: Jurgio Reisgio duktė Jūratė Reisgytė-Fraser Švėkšnoje, 1989 / Iš Bernardo Aleknavičiaus rinkinio

Iliustracija: Jurgis Reisgys namuose prie savo kūrinių, 2000 / Iš Evos Labutytės rinkinio

Iliustracija: Drožinys „Antkapinis prūsų krikštas“, 84×48, 1985 / Iš Evos Labutytės rinkinio

Kiti Martyno Reisgio ir Annos Dėckytės-Reisgienės vaikai:

Anelė (Anna, Ona) Reisgytė-Dugnienė (1916 V 25 Jurgiuose–2002 VI 16 Priekulėje). Vyras Paulius Dugnius (1914 III 5 Naujininkuose, Šilutės apskrityje–1990 XI 24 Priekulėje). Jų dukros: Milda Dugniūtė-Aušrienė ir Irena Dugniūtė (g. 1952 II 29 Priekulėje), veterinarijos gydytoja, gyvena Panevėžyje.

Iliustracija: Anelė Reisgytė-Dugnienė, brolis Jurgis Reisgys ir jo dukra Gražina Katauskienė Priekulėje, 1995 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Anskis (g. 1921), iki 1939 mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1944 pasitraukė į Vakarus. 1947 persikėlė į Australiją, iš pirmos santuokos turi 2 sūnus. Baigė ekonomikos mokslus Australijos universitete, ten ir dėstė. Vedė antrą kartą lietuvių bendruomenės aktyvistę Martyną, kilusią nuo Šakių. Abu atsidavę lietuvių veiklai Sidnėjuje ir visoje Australijoje, rūpinosi lietuvių namų statyba, rinko lėšas Lietuvos jachtos, 1992 plaukusios apie pasaulį, remontui, organizavo įgulos viešnagę. Palaiko ryšius su giminaičiais Lietuvoje, kartą buvo atvykęs. Dirba radijuje, rašo santraukas apie Lietuvą.

Iliustracija: Anskis Reisgys, apie 1990

Ieva Reisgytė (Eva Reisgies, g. 1923 IV 21 Jurgiuose), buvo ištremta į Sibirą, paleista iš tremties be teisės grįžti į Lietuvą, išvyko į Vokietiją, nors karo metais buvo įbauginta ten veikusio gestapo. Mažosios Lietuvos fondo narė, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkė, gyvena Vokietijoje.

Iliustracija: Eva Reisgies (Ieva Reisgytė) / Iš Evos Reisgies (Ievos Reisgytės) šeimos albumo

Martynas (g. 1926 X 22), buvo ištremtas į Sibirą, gyvena Vokietijoje. Turi 4 vaikus: Mildą, Mariją, Hansą ir Valterį.

Iliustracija: Martynas Reisgys / Iš Evos Reisgies (Ievos Reisgytės) šeimos albumo

Jonas (1932 VII 14 Jurgiuose–2002 XII 1 Mannheime, Vokietija), buvo ištremtas į Sibirą.

Iliustracija: Jonas Reisgys / Iš Evos Reisgies (Ievos Reisgytės) šeimos albumo

Milda Dugniūtė-Aušrienė (g. 1944 III 6 Klaipėdoje), Martyno Reisgio žemės ūkio Jurgiuose paveldėtoja, chemikė technologė. Baigusi Vilniaus universitetą 12 metų dirbo Trinyčių fabriko laboratorijoje, dabar dirba Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete. Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva narė. Vyras Jurgis Aušra, AB Klaipėdos nafta generalinis direktorius, Mažosios Lietuvos enciklopedijos rėmėjas. Sūnus Vilmantas Aušra (g. 1969 XI 13 Klaipėdoje), inžinierius, dirba individualioje įmonėje. Gyvena Kaune. Jo vaikai: Paulius (g. 1991 II 1), Tomas (g. 1994 IV 13), Marijus (g. 2000 XII 22) ir Simonas (g. 2004 II 6). Sūnus Andrius Aušra (g. 1971 VII 25 Klaipėdoje), ininierius, verslininkas. Žmona Vita (g. 1975 VI 13), ekonomistė. Jų vaikai: Mantas (g. 1996 X 25) ir Justas (g. 1999 VIII 12).

Iliustracija: Milda Aušrienė, dėdė Jurgis Reisgys ir jo sūnus Rimantas Klaipėdoje ant kelio į Smiltynę per Jūros šventę, 1995 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

L: Lymantas A. Ką mes blogo darėme gindami savo tautos teises? // Lietuvos pajūris, 1986, nr. 59; Kaukas K. Rausvos pamarių rasos. Klaipėda, 1995; Aleknavičius B. Padėjau lietuviams jų teises ginti // Klaipėda, 2001, gruodis; LE.

Milda Dugniūtė-Aušrienė

Vytautas Kaltenis