Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jurgis Reisgys

XX–XXI a. mokytojas, skulptorius.

Reisgỹs Jurgis 1914 V 11Jurgiuose (Klaipėdos aps.) 2005 III 30Greenacre (Australija), mokytojas, skulptorius, Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) talkininkas. Martyno jaunesniojo ir Annos Reisgių sūnus. 1921–1928 mokėsi vokiškoje pradžios mokykloje Stučiuose, 1928–1931 Klaipėdos spartesniojoje gimnazijoje, 1932–1935 Tauragės mokytojų seminarijoje. Nuo 1929 Dovilų jaunimo draugijos „Liepa“, nuo 1936 Klaipėdos krašto mokytojų draugijos, 1937–1939 „Santaros“ centro valdybos narys. 1938–1939 Santaros vadas. 1935–1936 mokytojavo Kalėnuose, Šakiniuose, Kretingalėje, Dirvupiuose, 1936–1940 Pedagoginio instituto pavyzdinėse mokyklose Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje, 1941–1944 Panevėžio berniukų gimnazijoje. Rinko tautosaką. Jo užrašyti padavimai išspausdinti knygoje Gražiausi Mažosios Lietuvos padavimai (1936, II laida 1999). Rašė į jaunimo laikraščius slapyvardžiais Dovilų Liepa, Jurgių Jurgis, Jurgelis Jurgutis, J. Jurgaitis, J. J., J. R., S. R. S. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo stiklo fabrike Bavarijoje, mokytojavo Eichstatto (Rebdorfo) pabėgėlių stovyklos, kurioje buvo 800 lietuvių, mokykloje. Nuo 1946 Erlangeno universitete 3 metus studijavo geografiją, geologiją. 1949 emigravo į Australiją, įsikūrė Bankstowne, 2 metus dirbo geležinkelyje. Su žmona Terese (Daukaitė, 1918–1993) įkūrė lietuvių savaitgalio pradinę mokyklą, mokytojavo, vadovavo skautų organizacijai, dirbo Australijos lietuvių bendruomenėje, kaupė Mažosios Lietuvos archyvinę medžiagą, kurios dalį perdavė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos universiteto bibliotekoms, MLE rengėjams JAV, Kanadoje ir Vilniuje. Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos Australijoje vienas kūrėjų. Domėjosi daile, o 1971 pradėjo keramikos ir skulptūros studijas Paramattos technikos kolegijoje. 1979 išėjęs į pensiją baigė studijas Sculpture Centre at the Rocks [Skulptūros centras Rockse]. Reisgio medžio skulptūrų tematikos stilius įvairuoja nuo tradicinio iki abstraktaus: Antkapinis prūsų krikštas (1985), pagrįstas kaimo papročių kūryba; abstraktaus stiliaus skulptūra Pusiausvyra (1985); Kalnų gėlės (1985). Reisgio kūryboje vyrauja formų santūrumas, darbų paviršius kruopščiai nugludintas, išryškinama natūrali medžio faktūra. Parašė atsiminimų apie tėvą. Vaikai: Gražina Katauskienė (g. 1943, nuo pirmos žmonos Bronislavos Tumėnaitės, kuri žuvo per Antrąjį pasaulinį karą), farmacininkė, 1995 lankėsi Lietuvoje; turėjo 3 vaikus, visi kalba lietuviškai. Rimantas (g. 1947), geologas, nevedęs, 1995 lankėsi Lietuvoje. Jūratė Fraser (g. 1949), dukra Daina ir sūnus Gintas lankėsi Lietuvoje. 1966 Justui Paleckiui svečiuojantis Australijoje Jūratė Reisgytė paprašė autografo – taip gavo jo parašą po lietuvių jaunimo peticija dėl laisvės nuo sovietų. 2009 IV 2 Klaipėdos universiteto kieme atidengtas paminklas Reisgiams.

Genovaitė Kazokienė

Iliustracija: Paskutinis „Santaros“ vadas Jurgis Reisgys, apie 1938 / Iš Bernardo Aleknavičiaus rinkinio

Iliustracija: Jurgio Reisgio duktė Jūratė Reisgytė-Fraser Švėkšnoje, 1989 / Iš Bernardo Aleknavičiaus rinkinio

Iliustracija: Jurgis Reisgys namuose prie savo kūrinių, 2000 / Iš Evos Labutytės rinkinio

Iliustracija: Drožinys „Antkapinis prūsų krikštas“, 84×48, 1985 / Iš Evos Labutytės rinkinio

L: Lymantas A. Ką mes blogo darėme gindami savo tautos teises? // Lietuvos pajūris, 1986, nr. 59; Kaukas K. Rausvos pamarių rasos. Klaipėda, 1995; Aleknavičius B. Padėjau lietuviams jų teises ginti // Klaipėda, 2001, gruodis; LE.

Milda Dugniūtė-Aušrienė

Vytautas Kaltenis