kultūros draugijos
kultros draugjos. Pirmąsias krašto kultūros draugijas XVIII а. įkūrė vokiečiai, bet jos daug dėmesio skyrė lietuvių kultūros, etnografijos, istorijos tyrinėjimams. 1741 įsteigta Königliche Deutsche Gesellschaft zu Königsberg [Karaliaučiaus karališkoji vokiečių draugija] tyrė prūsistiką, lituanistiką, leido mokslo darbus, Altertumsgesellschaft Prussia [Prūsijos senovės draugija] ir Altertumsgesellschaft Insterburg [Įsruties senovės draugija] veiklos barai – archeologija, tautosaka, istorija; prie jų įkurti muziejai ir bibliotekos. Skaitymo mėgėjų draugijos veikė Gumbinėje (įkurta 1760), Tilžėje (įkurta 1774), Klaipėdoje. Besidominčiuosius muzika ir menu vienijo Tilžės dainininkų draugija (prieš 1884–1914?), Klaipėdoje – Musik-Verein [Muzikos draugija] (įkurta 1786), Kunst-Verein [Meno draugija] (įkurta 1862) ir kitos. Tilžės Bibliotekos draugija (įkurta 1860) įkūrė pirmąją Mažosios Lietuvos biblioteką. Iš vokiečių įsteigtų kultūros draugijų daugiausia lietuvių kultūrai davė naudos 1879 įkurta Lietuvių literatūros draugija (vok. Litauische literarische Gesellschaft) Tilžėje. XIX a. pabaigoje kilus lietuvių tautiniam sąjūdžiui Mažojoje Lietuvoje, kultūros draugijas pradėjo steigti patys lietuvininkai. Pirmiausia draugijų atsirado sąjūdžio centre Tilžėje: 1885 – „Birutė“, 1894 – Lietuviškų knygų draugija, 1895 – Tilžės lietuvių giedotojų draugija, 1900 – moterų kultūros švietimo „Lietuvaičių šviesos“ draugija, 1901 Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose (1910 veikė Klaipėdoje), 1907–1938 Vydūno raštų leidimo ir platinimo draugija „Rūta“, leidybinė draugija „Spauda“ (įkurta 1914). Gumbinėje kultūrinę šviečiamąją veiklą plėtojo Gumbinės lietuvių draugija, Klaipėdoje literatūros mėgėjai 1908 susibūrė į „Šiaurės lietuvių knygyną“, 1911 baptistai įsteigė Klaipėdos lietuviškų krikščioniškų raštų leidimo draugiją. Knygų leidėjai Klaipėdoje 1911 įkūrė „Lituania“, 1914 „Diegas“. 15–20 lietuvių jaunimo kultūros draugijų vienijo 1912 įkurta „Santara“. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kultūros draugijų veikla susilpnėjo, kai kurios likviduotos. Po karo Vokietijai likusioje Mažosios Lietuvos pagrindinėje dalyje nuo 1923 bet koks lietuvių kultūrinis judėjimas, taip pat ir kultūros draugijų veikla, valdžios neberemtas, palaipsniui varžytas, po 1933 slopintas, o po 1939 galutinai uždraustas. Kurį laiką Tilžėje dar veikė Lietuvių klubas, „Lituania“, „Spauda“, „Nemunas“, Tilžės lietuvių giedotojų draugija. Kultūros draugijų veiklos centras persikėlė į Klaipėdą. Klaipėdos krašte 1919 X 12 atkurta Santara, aktyviausi jos skyriai: Dovilų „Liepa“, Kintų „Rūta“, Plikių „Beržas“, Priekulės „Viltis“, Rukų „Ąžuolas“, Šilutės „Daina“, Vanagų „Eglė“. 1919–1923 Klaipėdoje įkurta „Aukuras“, „Aida“, Donelaičio draugija, Giedotojų draugija, Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjunga; 1924 – Klaipėdos krašto muziejaus draugija, kuri siekė Klaipėdoje įsteigti muziejų. Kultūros draugijos telkė lietuvininkus kultūros darbui, kėlė jų dvasią tautinio atgimimo laikotarpiu, skatino švietimo raidą.
Dar skaitykite draugijos.