„Lituania“, 3

leidybos ir poligrafijos įmonė, veikusi 1896–1941 Tilžėje.

„Lituania“, 3 leidybos ir poligrafijos įmonė, veikusi 1896–1941 Tilžėje. Įsteigė Enzys Jagomastas. Formaliai savininkė nuo 1902 Anė Vaškutienė, nuo 1904 Mikelis Jurgelaitis, nuo 1937 Jagomastas su sūnumi Dovu. Iki 1912 vadinosi Jagomasto spaustuve. Įmonė dar turėjo knygrišyklą ir knygynėlį, joje 1913 dirbo 12 mašinų ir 14 darbininkų, 1925 – 17 ir 22, 1933 – 17 ir 5. XX a. pradžioje spaustuvės materialinė padėtis labai pablogėjo, bankroto išvengta padedant giminėms. Lituania suklestėjo po 1918, kai ėmė spausdinti ir leisti daugiau knygų Didžiajai Lietuvai. Svarbiausi užsakovai buvo Švyturio bendrovė, Šv. Kazimiero draugija Kaune, Švietimo ministerijos remiama Pasakos bendrovė Jurbarke. Metinė įmonės produkcija 1920–1925 siekė iki 30 knygų. Naciams po 1933 ėmus slopinti Mažosios Lietuvos lietuvių visuomeninę veiklą, įmonės darbas sumenko, nuo 1935 joje dirbo tik šeimos nariai. Iš viso išspausdino apie 380 knygų ir 25 periodinius leidinius. Didžiosios Lietuvos leidėjų užsakymu išleido Antano Aleknos, Antano Baranausko, Sofijos Čiurlionienės, Antano Giedraičio, Liudo Giros, Augustino Griciaus, Vinco Krėvės, Vinco Kudirkos, Lazdynų Pelėdos, Maironio, Prano Mašioto, Oskaro Milašiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Stasio Santvaro, Antano Smetonos, Stasio Šimkaus, Petro Vaičiūno, Petro Vileišio ir kitų kūrinius. Mažajai Lietuvai skirta 266 lietuviškos knygos, kalendoriai ir smulkieji spaudiniai, 18 periodinių leidinių, tarp jų tautinį sąjūdį palaikę laikraščiai Lietuwiszkas Laiszkas (1896–1897), Auszra (1897–1899), Pagalba (1904–1923), Prūsų lietuvių balsas (1919), Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940). Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrai svarbesnių Lituania išleistų knygų autoriai: Frydrichas Bajoraitis, Vilius Gaigalaitis, Vilius Kalvaitis, Kristupas Lekšas, Vilius Steputaitis, Jonas Vanagaitis, Vydūnas. Lituania gotikiniu raidynu išspausdino Johanno Heinricho Pestalozzio pedagoginio romano Lynardas ir Gertrūda (1898) pirmąjį vertimą į lietuvių kalbą. Savininkai nuolat prekiavo su Didžiąja ir Mažąja Lietuva, išleido kelis komercijai skirtus kainoraščius. Vokietijos valdžios įsakymu spaustuvė uždaryta 1940 rudenį, komercinė veikla nutraukta. 1941 kovą Jagomasto šeimai išsikėlus į Vilnių, Lituania įranga nusavinta.

Domas Kaunas

Iliustracija: Tilžės leidyklos ir spaustuvės, 1912 metais pavadintos „Lituania“, darbuotojai bei mokiniai (Enzys Jagomastas sėdi dešinėje), 1897 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai“, 2000

Tilžės leidyklos ir spaustuvės, 1912 metais pavadintos „Lituania“, darbuotojai bei mokiniai (Enzys Jagomastas sėdi dešinėje), 1897 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai“, 2000