Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Tilžės lietuvių klubas

miesto ir apylinkių lietuvių savišvietos organizacija.

Tižės lietùvių klùbas, miesto ir apylinkių lietuvių savišvietos organizacija. Veikė su pertraukomis 1894–1922. Vadovai: Jurgis Arnašius, Mikas Gudaitis, Enzys Jagomastas, Erdmonas Simonaitis, Jokūbas Stiklorius, Jonas Vanagaitis, Kristupas Voska. 1894 atidarė lietuvių skaityklą, turėjo čia mokyti dainuoti, skaityti pranešimus, gryninti lietuvių kalbą. Tačiau surinkimininkų idėjos varžė šią veiklą ir 1895 klubas nustojo veikti. 1913 IV 13 atsikūręs Tilžės lietuvių klubas vienijo išsimoksliniusius lietuvius ir tapo viena veikliausių draugijų. 1913 jis turėjo 150, 1914 – 120 narių. Rinkdavosi ketvirtadieniais viešbučio Deutsches Haus [Vokiečių namai] salėje, skaitė pranešimus Lietuvos istorijos, tautinio judėjimo, kultūros, švietimo klausimais; dainavo. Tilžės lietuvių klubas rengė ekskursijas, Kristijono Donelaičio, Viliaus Kalvaičio minėjimus. Turėjo biblioteką (apie 400 knygų) ir skaityklą, prenumeravo 17 laikraščių. Aktyviausiai veikė 1913–1914 (vadovavo M. Gudaitis ir E. Simonaitis). Tarp Tilžės lietuvių klubos narių tuomet buvo Otto Žygaudas (vėliau Klaipėdos krašto, Direktorijos narys), Jonas Jonušaitis, įtakingi verslininkai – Raudys, Bugenings, Naudžius, Šermons, Stirnus, Endrejaitis, valdininkai, tarnautojai, amatininkai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui daugelis Tilžės lietuvių klubo narių pašaukta į kariuomenę, klubo veikla sustojo. Atsikūręs kulbas 1919–1921 aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos tautiniame judėjime ir visuomenės politiniame gyvenime. 1920 Tilžės lietuvių klubos iniciatyva įsteigta Tilžės lietuvių jaunimo draugija „Nemunas“. Tilžės lietuvių klubas nustojo veikti dėl Vokietijos valdžios persekiojimo. Klubas vienijo Tilžės lietuvininkus, žadino jų tautinę savimonę.

L: Keleivis. 1957, nr. 3—5.