Mažosios Lietuvos
enciklopedija

„Rūta“ 1

Vydūno kūrinių leidimo ir platinimo draugija.

„Rūtà“ 1, Vydūno kūrinių leidimo ir platinimo draugija. Buvo neregistruota, juridinio asmens teisių neturėjo, priskirtina namų leidyklos kategorijai. Veikė 1904?–1938 Tilžėje (Rūtos pavadinimas leidiniuose nurodomas nuo 1907). Įkurta Tilžės lietuvių giedotojų draugijos narių iniciatyva. Vadovė Marta Raišukytė, iš kurios slapyvardžio Rūta kilo pavadinimas. Aktyviausi dalyviai – Vydūnas, Martynas Ašmutaitis, Enzys Jagomastas, Lidija Smalakytė. Iš pradžių leidybinė veikla rėmėsi L. Smalakytės suteiktu 3000 markių kapitalu, nuo 1928 – Anso Bruožio testamentu paskirtu 30 000 Lt palikimu. Lėšos pasipildė ir iš spaudinių prekybos. Iš viso Rūta išleido 52 knygas. Lietuvių kalba su Rūtos pavadinimu leidimo duomenyse: Vydūno istorijos, filosofijos, prozos ir poezijos kūrinius, jo parengtą Alfredo Tennysono poemos Anokas Arden (1918) vertimą ir Frydricho Bajoraičio eilėraščių rinkinį Gyvumo žodžiai (1932). Be to, draugija leido ir platino daugiausia Vydūno kūriniais užpildomus ir jo redaguotus žurnalus Jaunimas (1911–1914), Naujovė (1915), Darbymetis (1921–25), lietuviškus atvirukus. Savo leidiniais Rūta prekiavo Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje, tarp Šiaurės Amerikos išeivių lietuvių. Iki Pirmojo pasaulinio karo svarbiausias partneris buvo Marijos Šlapelienės knygynas Vilniuje. Lietuvos Respublikoje jos leidinius daugiausia platino Vydūno pasaulėžiūros populiarintojai, Antano Krauso Šiauliuose įsteigtas Vydūno knygų sandėlis. Nuo 1933 Rūtos veiklą trukdė ir 1938 sustabdė hitlerininkai. Po Antrojo pasaulinio karo Rūtą išeiviai bandė atkurti Vakarų Vokietijoje.

Domas Kaunas

Iliustracija: „Rūtos“ Vydūno kūrinių leidimo ir platinimo draugijos sąskaita, pasirašyta Martos Raišukytės, 1931 / Iš Bernardo Aleknavičiaus knygos „Vydūnas“, 1999