studentai

studeñtai, Karaliaučiaus universitete (įkurtas 1544) studijavę lietuvininkai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuviai; Lietuvos universitetuose studijavę lietuvininkai. Iš pradžių Karaliaučiuje studijavo apie 200 studentų, kasmet būdavo keli lietuvių ar kitų tautybių studentų iš Didžiosios Lietuvos ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Daugiausia tai – prostestantai iš Žemaitijos ir Suvalkijos, vidutiniai ir neturtingi bajorai, protestantų kunigų ir miestiečių vaikai. Stodami jie turėdavo prisiekti, kad baigę mokslus tarp lietuvių skelbs protestantizmą. Tikybų skirtumai išnyko XVIII a.; tuomet pradėta priiminėti įvairių konfesijų studentus (net ir žydus – judėjus). XVI–XVIII a. Karaliaučiaus universitete iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės studijavo apie 650 studentų: iš jų 82 buvo atvykę iš Vilniaus, 67 – iš Kauno, 28 – iš Kėdainių, 29 – iš Slucko, 10 – iš Naugarduko, po 5 – iš Nesvyžiaus ir Ukmergės, kiti studentai nurodė tik pavardes. 1544–1600 studijavo 202 lietuviai iš Didžiosios Lietuvos (17 jų tapo žymiais veikėjais, iš kurių 11 nusipelnė raštijai). Iš Mažosios Lietuvos lietuvininkų ar suvokietėjusių lietuvių studijavo apie 16. Vienas pirmųjų Karaliaučiaus universiteto studentų lietuvių buvo Martynas Mažvydas. Kiti žymūs XVI a. studentai lietuviai iš Mažosios Lietuvos: Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas, Augustinas Jomantas, Aleksandras Rodūnionis, Jonas Rėza, S. Vilčinskis (išvertė iš vokiečių į lietuvių kalbą giesmę), Simonas Vaišnoras, Michaelis Willis (vienas pirmųjų prūsų evangelikų liuteronų kunigų Mažojoje Lietuvoje). XVI a. viduryje studijavo keli prūsiškai mokėję žmonės, daugelis evangelikų liuteronų kunigų – lietuvių knygų autorių ir vertėjų, t. p. į protestantizmą perėję (daugelis – laikinai) Didžiosios Lietuvos didikai (Jonas Zaviša Lituanus, M. ir J. Sapiegos, Merkelis ir Kasparas Giedraičiai, Jonas Chodkevičius, Jeronimas Valavičius, D. ir A. Oginskiai, Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega ir kiti). Studentai iš Didžiosios Lietuvos, daugiausia Radvilų mokyklų Kėdainiuose, Biržuose ir Slucke absolventai, nuo XVII a. II pusės gyveno prie universiteto Radvilų įsteigtoje bursoje (bendrabutyje). XVII a. iš Didžiosios Lietuvos bei visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Karaliaučiaus universitete studijavo 230 žmonių, iš Mažosios Lietuvos – 19 lietuvių kilmės ir 33 vokiečiai. Iš pastarųjų išsiskyrė klaipėdiškis, lietuvių kilmės vokiečių rašytojas Simonas Dachas. Iš lietuvininkų – Pilypas Ruigys, Matas Pretorijus, iš vokiečių – Danielius Kleinas, Teofilis Gotlybas Šulcas. XVIII a. iš Didžiosios Lietuvos bei visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės studijavo 201 žmogus, iš Mažosios Lietuvos – apie 10 lietuvininkų. Studentų skaičiaus mažėjimą XVIII a. nulėmė didysis maras bei badas ir didžioji vokiečių kolonizacija; be to, 1765 Prūsijos vyriausybės įstatymu valstiečių vaikams uždrausta mokytis Karaliaučiaus universitete. To meto garsūs lietuviai studentai – Jokūbas Brodovskis, Kristijonas Donelaitis, Martynas Liudvikas Rėza, Kristijonas Gotlybas Milkus; iš vokiečių – Gotfrydas Ostermejeris ir Zigfrydas Ostermejeris, Adomas Frydrichas Šimelpenigis, Friedrichas W. Haackas, Imanuelis Kantas. XIX a. iš Didžiosios Lietuvos studijavo 54, iš Mažosios Lietuvos žymesni buvo 7 lietuvininkai ir apie 30 vokiečių. Iš jų minėtini Frydrichas Kuršaitis, Aleksandras Teodoras Kuršaitis, Vilius Gaigalaitis, Endrikis Endrulaitis ir kiti. Lietuvybei daug nusipelnė suvokietėjęs mozūras Eduardas Gisevijus. Iš Didžiosios Lietuvos Karaliaučiaus universitete 1914 pas profesorių Adalbertą Bezzenbergerį mokėsi kalbininkas Kazimieras Būga, 1938–1940 universitete studijavo archeologas Pranas Kulikauskas, XX a. I pusėje iš Mažosios Lietuvos – Jurgis Gerulis (buvo ir universiteto rektorius), Viktoras Falkenhahnas. Tarpukariu kai kurie iškilūs mažlietuviai studijavo Kaune arba Vilniuje: Valteris Kristupas Banaitis 1939 įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, nuo 1940 Vilniaus universitete studijavo teisę; Vilius Pėteraitis 1935–1936 Vytauto Didžiojo universitete studijavo teologiją, 1938–1941 Vytauto Didžiojo universitete ir 1941 Vilniaus universitete (čia baigė) – anglistiką ir germanistiką; Martynas Purvinas 1929 baigė Lietuvos universitetą Kaune, Erikas Purvinas 1934 – Vytauto Didžiojo universitetą, Ansas Purvinas 1933 – Karo mokyklą Kaune, 1934–1935 Vytauto Didžiojo universitete sudijavo teologiją.

L: Matulevičius A. Didžiosios ir Mažosios Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete XVI—XX a. // Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra, t. 3. Klaipėda, 1996; Matulevičius A. Lietuviai studentai Karaliaučiaus universitete XVI–XIX a. // Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, t. LXII. V., 2004.

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Vilniaus universiteto studento Dovo Palioko studijų knygelė, 1940 / Iš Lydijos Paliokaitės-Aušrienės šeimos albumo

Iliustracija: Vytauto Didžiojo universiteto studentai: trečioje eilėje pirmas stovi Valteris Kristupas Banaitis, apie 1940 / Iš Ievos Banaitytės-Koch rinkinio

Iliustracija: Valteris Arnašius, įstojęs į Karaliaučiaus universitetą, 1927 / Iš Helmuto Arnašiaus šeimos albumo