Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Imanuelis Kantas

filosofas, kriticizmo, arba transcendentinės filosofijos, pradininkas, turėjęs įtakos klasikinei vokiečių filosofijai.

Kántas Imanuelis, Immanuel Kant 1724 IV 22 Karaliaučiuje 1804 II 12 ten pat, filosofas, kriticizmo, arba transcendentinės filosofijos, pradininkas, turėjęs įtakos klasikinei vokiečių filosofijai. Vienas žymiausių pasaulio filosofų. Visą gyvenimą praleido Karaliaučiuje, beveik niekur iš jo neišvykdamas. 1745 baigė Karaliaučiaus universitetą, 1755–1770 šio universiteto docentas, 1770–1796 profesorius, 1768 ir 1788 rektorius. Kristijono Gotlybo Milkaus žodynui Litauisch‑deutsches und Deutsch‑litauisches Wörter‑Buch (1800) parašė prakalbą, kurią pavadino Draugo prierašu. Kantas iškėlė lietuvių kalbos reikšmę mokslui. Lietuvių kalbos grožis ir jos būdingi skirtumai esanti pakankama priežastis, dėl kurios ši kalba turi būti apsaugota ir vartojama ne vien buityje, bet ir mokyklose, Bažnyčioje. Lietuviai turį daugiau asmeninio kilnumo nei jų artimieji kaimynai; jie pratę kalbėtis su vyresniaisiais kaip su sau lygiais – nuoširdžiai ir paprastai; jų elgsena pilna savigarbos. Lietuvių kalbos senumas ir švarumas turi didelės reikšmės lingvistikai, senajai istorijai. Kantas smerkė germanizaciją. Tai buvo paskutinis Kanto paskelbtas darbas. Bendravo su kitais krašto lietuvių veikėjais. Vėlesniesiems iš jų įtakos turėjo Kanto etinės ir socialinės teorijos. Įvairiuose šaltiniuose reiškiama nuomonė apie Kanto lietuvišką kilmę dar nėra pagrįsta. Manoma, kad Kanto prosenelis buvo Richardas Kantas (minimas 1667), laikęs viešbutį bei karčemą Verdainėje ir nemokėjęs vokiškai. Kanto senelis Hansas kildinamas iš Kantvainių kaimo ties Priekule ir Agluonėnais, vėliau apsigyvenęs Klaipėdoje. Vienas senelių gyvenęs ir miręs Tilžėje. Kanto tėvas Johannas Georgas iš Klaipėdos persikėlęs į Karaliaučių, kur jam gimė sūnus Immanuelis. Palaidotas pačiame Karaliaučiaus centre – prie katedros. 1924 pastatytas I. Kanto memorialas‑kolonada. Kauno centre yra Imanuelio Kanto gatvė (1923–46 ir nuo 1989).

L: Rickevičiūtė K. I. Kanto požiūris į lietuvių kalbą ir kultūrą // Problemos. T. 1. 1968, p. 56–65; Tumelis J. Kantiana Lituanica // Problemos. T. 2. 1973; Gulyga A. Kantas. V., 1999.

Algirdas Sabaliauskas

LE

Iliustracija: Immanuelis Kantas / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Immanuelio Kanto gyvenamasis namas Karaliaučiuje, XIX a. vidurys / Iš Januszo Jasinskio knygos „Historia Królewca“, 1994

Iliustracija: 1997 atstatytas paminklas Immanueliui Kantui Karaliaučiuje, 1857

Iliustracija: Immanuelio Kanto portretas – biustas (bronza) / Iš Rytprūsių dailininkų parodos Karaliaučiuje katalogo, 1991

Iliustracija: Immanuelio Kanto kapas prie Karaliaučiaus katedros, 1999

Iliustracija: Kanto aikštė Klaipėdoje, iki 1944 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo