Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Frydrichas Kuršaitis

Friedrich Kurschat, XIX a. Mažosios Lietuvos lietuvių kalbininkas, spaudos ir religijos veikėjas.

Kuršáitis, Kurszatis, Kursatis (Kurschat) Frydrichas (1806 IV 24 Noragėliuose, Pakalnės apskrityje 1884 VIII 23 Krante, Semba; palaidotas Karaliaučiuje), Mažosios Lietuvos lietuvių kalbininkas, spaudos ir religijos veikėjas. Evangelikų liuteronų kunigas (1844). Karaliaučiaus universiteto profesorius (1865), filosfijos garbės daktaras ir laisvųjų menų magistras (1875); Čekijos Mokslų akademijos garbės akademikas (1883; už nuopelnus lituanistikai). Mokėsi tėvo vadovaujamoje Noragėlių pradžios mokykloje, 1824–1833 mokytojavo Naujojoje, Gastose, Kalthofe, 1834–1836 mokėsi Elbingo gimnazijoje, 1836–1840 studijavo Karaliaučiaus universitete teologiją. Lankė Martyno Liudviko Rėzos vadovaujamą Lietuvių kalbos seminarą; 1841–1883 jo vedėjas. Išplėtė seminaro programą, vadovavo moksliniams lituanistikos darbams. Universitete skaitė lietuvių kalbos gramatikos ir K. Donelaičio Metų kursą. 1844 III 15 įšventintas į kunigus. Nuo 1844 Karaliaučiaus lietuvių karių kapelionas. Buvo Karaliaučiaus Biblijos, Misijų ir Karališkosios vokiečių draugijų valdybos narys. Iki 1884 Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų kunigas. 1874 ir 1877 buvo kandidatas į Prūsijos landtagą (neišrinktas). Kuršaitis 40 metų intensyviai dirbo lietuvių kalbos mokslo, kultūros ir religijos srityse. Naujai suredagavo ir išleido M. L. Rėzos Dainas su gramatikos priedu (šis leidinys išgarsino lietuviškas dainas ir Prancūzijoje). Lietuvių kalbos seminaro klausytojams, būsimiems lietuviškų parapijų kunigams parašė knygą Beiträge zur Kunde der litauischen Sprache, 1843–1849, t. 1–2 [Lietuvių kalbos tyrinėjimai]. I dalyje pateikė būdingiausius vokiečių kalbos prielinksninius žodžių junginius ir jų lietuviškus atitikmenis. II dalyje (Laut- und Tonlehre der litauischen Sprache [Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas]) pirmą kartą lietuvių kalbotyros istorijoje detaliai aprašė lietuvių kalbos priegaidės ir nustatė 4 daiktavardžių kirčiuotes. Kaip lietuvių akcentologijos pradininkas, lietuvių kalbos priegaidžių atradėjas Kuršaitis įėjo ir į lyginamosios kalbotyros istoriją. 1876 Hallėje išleido kapitalinį veikalą Grammatik der litauischen Sprache [Lietuvių kalbos gramatika]. Ją rašyti paskatino neseniai išleista Augusto Schleicherio lietuvių kalbos gramatika, labiau tinkanti specialioms lingvistinėms studijoms, o ne praktiniam kalbos mokymuisi. Savo gramatikos įžangoje Kuršaitis aptarė lietuvių kalbos ribas, nagrinėjo Lietuvos vardo kilmę, apibūdino lietuvių kalbos vietą indoeuropiečių kalbų šeimoje ir lietuvių kalbos santykius su senųjų prūsų ir latvių kalbomis. Pačioje gramatikoje apibūdino lietuvių kalbos fonetiką ir akcentologiją; aprašė žodžių darybą ir kaitybą, kiek siauriau sintaksę; pateikė daug vertingos medžiagos (daugiausia iš savo gimtosios tilžėnų tarmės). Kaip gramatikos priedą Kuršaitis parašė skyrelį apie lietuvių liaudies dainas (jų paskelbė 25 su melodijomis). Ši gramatika iki Jono Jablonskio darbų buvo pats išsamiausias lietuvių kalbos struktūros aprašas. Kuršaitis laikytinas lietuvių kalbos rašybos kūrėju, juo rėmėsi „Aušros“ ir „Varpo“ redaktoriai. Kuršaitis buvo vienas žymiausių lietuvių leksikografų. Parašė Wörterbuch der litauischen Sprache [Lietuvių kalbos žodynas]: 1 d. Deutsch-littauisches Wörterbuch (t. 1–2, 1870–1874), 2 d. Littauisch-deutsches Wörterbuch (1883). Žodyno II daliai būdinga unikali leksikografijos naujovė: žodžius, kurių autentiškumo negalėjo garantuoti, Kuršaitis surašė laužtiniuose skliaustuose. Labai svarbu, kad visas žodyno tekstas kirčiuotas. Leksikografinę medžiagą Kuršaitis rinko kelionėse po Didžiąją ir Mažąją Lietuvą, pasitelkdamas Rytprūsių lietuvių parapijų kunigus, mokytojus, valdininkus ir kitus; naudojo spausdintus šaltinius ir lietuvių gyvąją kalbą. 1849–1880 redagavo (pats dažniausiai ir rašydavo) tuomet labai populiarų vokiečių valdžios subsidijuojamą savaitraštį „Keleivis iš Karaliaučiaus“ (1849–1880). Leidinyje, nepaisant konservatyvių pažiūrų, palankumo vokiečių valdžiai, skatinta meilė gimtajai kalbai, skelbtos žinios apie to meto lietuviškus leidinius. 1843 Kuršaitis parengė M. L. Rėzos Dainų II leidimą. Suredagavo (atnaujindamas kalbą) ar išvertė svarbiausias religines knygas lietuvių kalba: Bibliją (1853, 1858, 1865), katekizmą (1841), oficialų giesmyną (1841), giesmynus lietuvių mokykloms (1853) ir lietuvių kariams (1854), naują Augsburgo konfesijos leidimą (1855). Šie veikalai vėliau perspausdinti daug kartų. Į lietuvių kalbą vertė giesmes, pats jas kūrė; sudarė ir išleido giesmynėlj mokykloms Suglaudimas giesmjų...(64 giesmės), Giesmių bey maldų knygelos... kareiviams ir kitiems. Iš vokiečių kalbos išvertė blaivybę propagavusią Böttcherio knygą Brangvynʼs tikra namų sloga (1844) ir dar 7 leidinius. Parašė kelias politinio turinio proklamacijas Mažosios Lietuvos ūkininkams. 1875–1880 redagavo laikraštį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų“. Lietuvių kalbos studijų reikalais 1872, 1874 ir 1875 lankėsi Didžiojoje Lietuvoje. Bendravo su Motiejumi Valančiumi, Antanu Baranausku, Simonu Daukantu ir kitais lietuvių kultūros veikėjais. Didžiosios Lietuvos veikėjams padėdavo įsigyti lietuviškos ir lituanistinės literatūros. Organizavo lietuviškų knygų prenumeratą, jo bute buvo J. F. Fr. Schröderio spaustuvės leidinių sandėlis. Kuršaitis sukaupė turtingą savo biblioteką (jos likučiai tebėra pas giminės įpėdinį Arminą Kurschatą Münchene). Kuršaitis buvo vokiečių valdžiai ištikimas, tautos ateitimi netikėjęs, konservatyvių pažiūrų žmogus; tačiau lietuvių kalbos mokslui šio reto darbštumo žmogaus nuopelnai yra neįkainojami.

L: Bruožis A. Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai. Tilžė, 1920, p. 61–64; Jablonskis J. Frydrichas Kuršaitis. Raštai. K., 1932. T. 1, p. 135–140; Tumelis J. Fridricho Kuršaičio autobiografija // Žmonės ir kalba. V., 1977, p. 141–145; Drotvinas V. Fridrichas Kuršaitis ir jo „Lietuvių kalbos gramatika“ // Žmonės ir kalba. V., 1977, p. 133–141; Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. V., 1979, kn. 1, p. 153–158; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija, t. 4: Lietuvių kalba XVII–XIX a. V., 1990, p. 318–324.

Algirdas Sabaliauskas

Domas Kaunas

Liucija Citavičiūtė

Iliustracija: Kunigas Frydrichas Kuršaitis

Iliustracija: Kunigo Frydricho Kuršaičio redaguotas bažnytinis giesmynas, apie 1841–50 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996