Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jonas Bretkūnas

Jonas Bretkius, Johannes Bretke, XVI a.–XVII a. evangelikų liuteronų kunigas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos vienas pradininkų.

Bretknas, Brètkius, Brètkė, Jonas (1536 Bambaliuose, netoli Friedlando 1602 Karaliaučiuje), Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos vienas pradininkų, evangelikų liuteronų kunigas. Gimė laisvųjų prūsų arba mišrioje prūsės ir vokiečio, o gal suvokietėjusio prūso šeimoje. Veikiausiai mokėsi Friedlando mokykloje. Studijavo teologiją Karaliaučiaus (1555–1556) ir Wittenbergo (1557–1561) universitetuose. 1562 paskirtas tautiškai mišrios Labguvos parapijos, 1587 Karaliaučiaus lietuvių parapijos kunigu; juo buvo iki mirties. Eruditas, teologinės literatūros žinovas. Mokėjo lietuvių, prūsų, kuršių, vokiečių, greičiausiai lenkų, senąją hebrajų, graikų, lotynų kalbas. Tapęs Karaliaučiaus lietuvių kunigu, perėmė neoficialias lietuviškų tikybinių knygų rengėjo pareigas. Remdamasis pirmtakų kūrybiniu palikimu, spaudai parengė ir Prūsijos kunigaikštystės iždo lėšomis išleido papildytus giesmynus: Giesmes duchaunas <...> (1589); Kancionalas nekuru giesmiu <...> (1589) ir maldaknygę Kollectas, alba Paspalitas maldas <...> (1589). Parašė pusiau originalų pamokslų rinkinį Postilla, tatai esti trumpas ir prastas išguldimas euangeliu <...> (1591). Tai pirmas lietuvių literatūros kūrinys, atskleidžiantis protestantų lietuvių kultūroje suformuotą pasaulio ir žmogaus suvokimą bei turtingą tuometinės lietuviškos prozos kalbos stilių. Knygos svarbios ir dėl lotyniškų pratarmių, kuriose yra lietuvių raštijos istoriografijos duomenų. 1579–1590 iš vokiečių kalbos, dar naudodamas hebrajiškus, graikiškus ir lotyniškus leidimus, pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Martyno Liuterio parengtą Bibliją (rankraštis sudarė 1908 lapus 8 tomuose). Liko nespausdinta, fragmentus (Dovydo psalmes) 1625 paskelbė Jonas Rėza, vėliau įvairių šalių filologai. Vokietijoje nuo 1982 vykdomas Bretkūno Biblijos vertimo rankraščio 3-jų serijų (sudarytų iš faksimilinio perspaudo, dešifruoto teksto ir komentarų) mokslinės publikacijos projektas (2 knygos išleistos 1991–1992, parengė Franzas Scholzas ir Jochenas Range). Bretkūnas paliko kitų nepublikuotų lietuviškų rankraščių, t. p. vokiškai ir lotyniškai rašytų 14 laiškų ir Chronicon des Landes Preussen, 1578–1579 [Prūsų krašto kronika]. Tad Bretkūnas yra ir vienas pirmųjų Prūsijos istorikų. Bretkūno amžininko Casparo Hennenbergerio nurašytuose ir išlikusiuose šios kronikos fragmentuose užfiksuoti vertingi Prūsos bei Mažosios Lietuvos istorijos faktai, papročiai. Spausdintų ir rankraštinių darbų pagrindu lietuvių filologai J. Palionis ir J. Žukauskaitė parengė bei paskelbė Bretkūno Rinktinius raštus (1983).

L: Falkenhahn V. Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer. Königsberg–Berlin, 1941; Biržiška V. Aleksandrynas. I. Chicago, 1960 (V., 1990).

Domas Kaunas

Dainora Pociūtė

Iliustracija: Jonas Bretkūnas, 1974

Iliustracija: Jono Bretkūno gimtinėje Bambaliuose, 1990

Iliustracija: Mažosios Lietuvos vėliava ant Priegliaus kranto, šalia Karaliaučiaus Katedros per pamaldas, pašvęstas Jono Bretkūno Biblijos vertimo į lietuvių kalbą 400-osioms metinėms, 1990 VIII 26

Iliustracija: Jono Bretkūno giesmyno „Giesmės duchaunos“ (1589) antraštinis lapas

Iliustracija: Evangelikų liuteronų kunigo Jono Bretkūno „Postilė“. Karaliaučius, 1591 / Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos