Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Aleksandras Teodoras Kuršaitis

Alexander Theodor Kurschat, XIX–XX a. lietuvių raštijos veikėjas, žymus žodynininkas, kraštotyrininkas.

Kuršáitis (Kurschat) Aleksandras Teodoras (1857 X 2 Kretingoje 1944 VIII 17 Kiefersfeldene, Vokietija), lietuvių raštijos veikėjas, žymus žodynininkas, kraštotyrininkas. Profesorius (1900). Kalbininko Frydricho Kuršaičio brolvaikis. Jaunas liko našlaitis (tėvas vargonininkas, vėliau mokytojas Ditavoje). Jį globojo dėdė Liudvikas – mokytojas Priekulėje. F. Kuršaičio globojamas Karaliaučiaus universitete studijavo lietuvių, vokiečių ir klasikines kalbas. 1882–1922 mokytojavo Tilžės gimnazijoje. Nuo 1884 „Tilžės keleivio“ bendradarbis. Nuo 1884 Tilžės gimnazijoje vadovavo lietuvių kalbos seminarui. 1896–1898 Lietuvos paslo redaktorius. 1900 Tilžėje įsteigė Luizės draugiją. Nuo 1911 „Prussia“ draugijos narys. Nuo 1888 aktyvus narys, sekretorius, o 1898–1923 Lietuvių literatūros draugijos paskutinis pirmininkas, redagavo jos leidinį „Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft“. Ten paskelbė vertingų straipsnių apie lietuvininkų sodybas ir pastatus, gyvenseną Mažojoje Lietuvoje ir kita. Rūpinosi lietuvių namelio Tilžės Jokūbynės parke įrengimu. Palaikė ryšius su A. Baranausku, J. Jablonskiu ir kitais Didžiosios Lietuvos kalbininkais; lankėsi Vilniuje, Kaune ir kitur. 1917–1918 tarnavo vokiečių kariuomenėje Didžiojoje Lietuvoje. Lituanistiniais darbais pasižymėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Papildė ir parengė Juliaus Šykopo (Schiekopp) lietuvių kalbos gramatikos II leidimą. (1901). Išleido Lietuviškus skaitinius (Litauisches Lesebuch, 1911–1913). Talkino Hugo Scheuʼui, leidusiam 1913 lietuviškų pasakų rinkinį (išvertė į vokiečių kalbą ir sudarė žodynėlį). Kuršaičio svarbiausias nuopelnas lituanistikai – leksikografinė veikla. Pirmuosius žodynininko įgūdžius įgijo skaitydamas dėdės F. Kuršaičio žodyno korektūrą. Dėdė tikėjosi išleisti lietuvių–vokiečių kalbų didįjį žodyną, tačiau dėl senatvės pasitenkino tik Rytprūsių lietuvių kalbos leksika. Vėliau tokį didįjį žodyną planavo Tilžėje Lietuvių literatūros draugija, bet to darbo ėmėsi vienas pats Kuršaitis. Jis sukaupė labai daug leksikos lobių, bet jų išleisti nespėjo. Vėliau leidiniu rūpinosi jo sūnus Arminas Kuršaitis. Žodyną redagavo vokiečių kalbininkai Wilhelmas Wissmannas ir Erichas Hofmannas, talkino Arminas Kuršaitis ir Hertha Krick. Tai didelis 4 tomų Lietuvių–vokiečių žodynas (Litauisch-deutsches Wörterbuch. Thesaurus linguae Lituanicae), išleistas 1968–1973 Göttingene. Jame sudėta labai daug lietuvių kalbos leksikos. Kuršaitis savo dėdės žodynų medžiagą papildė sukauptais leksikos turtais, rinktais iš gyvosios kalbos, kitų. žodynų, įvairių raštų ir periodinių leidinių. Jis įdėjo ir tikrinius vardus, įterpė etnografinių ir kitų pastabų. Žodyno tekstas kirčiuotas. Dabartiniam mokslui ypač reikšminga žodyno leksikos dalis, atspindinti Mažosios Lietuvos lietuvių kalbą. Kuršaičio žodynas puikiai papildo Didįjį lietuvių kalbos žodyną, parengtą Lietuvoje.

L: Kuršaitis Arm. Aleksandras Kuršaitis // Kurschat A. Litauisch-deutsches Wörterbuch. I. Göttingen, 1968; Nausėdas V. Aleksandras Kuršaitis ir jo žodynas // Žodžiai ir žmonės. V., 1974, p. 171–181; Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. I. V., 1979, p. 158–160; Kaunas D. Donelaičio žemės knygiai. V., 1993, p. 48–58.

Zigmas Zinkevičius

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Aleksandras Teodoras Kuršaitis / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Aleksandro Teodoro Kuršaičio kapas Kiefersfeldene / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Liudviko Kuršaičio namas Šventvakariuose, netoli Priekulės, kur gyveno jaunasis Aleksandras, o XX a. pradžioje – rašytoja Ieva Simonaitytė su motina, 1980