Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jurgis Gerulis

Georg Gerullis, lietuvių kilmės Vokietijos kalbininkas.

Gerùlis Jurgis, Gerullis Georg (1888 VIII 13 Jogauduose, Ragainės aps. apie 1945), lietuvių kilmės Vokietijos kalbininkas. 1909 baigė Tilžės klasikinę gimnaziją. Studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose. Karaliaučiaus universitete 1912 apgynė daktaro disertaciją De Prussicis Sambiensium locorum nominibus [Apie prūsiškus Sembos vietovardžius], buvo išrinktas privatdocentu. 1922–1933 Leipcigo universiteto profesorius, kur sukūrė atskirą baltų kalbotyros institutą. 1931–1933 vadovavo dialektologijos kursams Kaune. 1933 paskirtas Saksonijos švietimo ministru, 1933 spalį – Prūsijos švietimo ministerijos aukštųjų mokyklų departamento direktoriumi. 1934–1937 Karaliaučiaus universiteto profesorius, rektorius. 1937–1939 Berlyno universiteto profesorius. 1933 įstojo į nacionalsocialistų partiją, užėmė joje aukštas pareigas. Dalyvavo Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Nuo 1941 buvo abvero (kontržvalgybos) Rytų skyriaus vadovas, majoras. 1922 Kaune išleido M. Mažvydo raštus Seniausi lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metų, 1923 Heidelberge – analogišką leidinį Die ältesten litauischen Sprachdenkmäler bis zum Jahre 1570. Jame skelbiamas Giesmes krikščioniškas Gerulis 1921 surado Karaliaučiaus archyve. 1927 Kaune išleido lietuviškų raštų chrestomatiją Senieji lietuvių skaitymai. Tyrė Jono Bretkūno biografiją. Veikale Litauische Dialektstudien. 1930 [Lietuvių tarmių studijos] aprašė lietuvių kalbos tarmių priegaides, pateikė tarminių tekstų, pritaikė vadinamąją kopenhaginę transkripciją. Su Christianu S. Stangu parašė monografija Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose (1933, vok. kalba). Straipsnyje Muttersprache und Zweisprachigkeit in einem preussisch-litauischen Dorf [Gimtoji kalba ir dvikalbystė prūsų lietuvių kaime], remdamasis savo gimtuoju kaimu, parodė lietuvių kalbos nykimą Rytprūsiuose. Tyrė lietuvių kalbos balsius ir priebalsius. Veikale Die altpreussischen Ortsnamen, 1922 [Senovės prūsų vietovardžiai] pateikė prūsiškų vietovardžių žodyną, jų šaltinius, etimologijas, nagrinėjo fonetiką ir darybą. Per Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje surado Georgo Elgerio Evangelijų ir epistolų latviško vertimo rankraštį Evangelien und Episteln ins Lettische übersetzt. Gerulis bendravo su Kazimieru Būga, Konstantinu Jablonskiu. K. Būgos iniciatyva 1922 buvo pakviestas profesoriauti Lietuvos universitete. Pirmoji lietuvių Direktorija, kuriai vadovavo V. Gailius, 1923 kvietė Gerulį vadovauti švietimui Klaipėdos krašte, bet jis nesutiko. Svarbi Gerulio pedagoginė veikla – jo mokiniai buvo Antanas Salys, Pranas Skardžius, Izabelė Matusevičiūtė, Elzbieta Mikalauskaitė, Jonas Kabelka, Kazimieras Alminas. 1945 Berlyne Gerulį suėmė sovietai, tolesnis jo likimas nežinomas.

L: Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. Kn. 1, V., 1979, p. 219–221; Keletas smulkmenų Jurgio Gerulio biografijai // LKK, 36, 1996, p. 12—20; Zinkevičius Z. Jurgis Gerulis – mokslininkas ir žmogus, // LKK, 36, 1996, p. 9–11; Dravinš K. Georg Gerullis, Evangelien und Episteln ins Lettische übersetzt von Georg Elger. Lund, 1961, S. 7–10.

Algirdas Sabaliauskas

LE

Iliustracija: Jurgis Gerulis / Iš „Lietuvių kalbos enciklopedijos“, 1999