Kuršių nerija literatūroje ir mene

Kušių nerijà literatroje ir menè. Itin išgarsėjo Wilhelmo von Humboldto žodžiai: Kuršių nerija yra tokia įstabi, kad ją būtinai reikia pamatyti kaip Italiją arba Ispaniją – idant siela nestokotų nuostabių vaizdų (po jo kelionės per neriją 1809 X). Apie šią neriją XIX a. rašė nemaža jos lankytojų: Falksonas, Otto Glagau, Goldsteinas, Hardens, Hechtas, Mankowskis, Meißneris, Mittmannas (parašęs nedidelį kelionės vadovą po neriją), Rosenbergeris, Johannas Karolis Sembritzkis, Hermannas Sudermannas, Sommeris, Winkelis ir Friedrichas Albertas Zweckas. Įdomūs Carro ir Karlo Nankės kelionių vadovai, Juodkrantės kunigo Eugeno Lotto parengti Karvaičių kaimo aprašymai. XX a. pradžioje kelionių apžvalgas rašė H. Reisigas, K. Heidenas, Rudolfas Naujock.

Grožinė literatūra. Nerijos kraštovaizdžio tema vokiečių grožinėje literatūroje išryškėjo XIX a., prasidėjus pažintinėms kelionėms. Kuršių nerijoje vyksta Ernsto T. A. Hoffmanno apsakymo Das Majorat [Majoratas] veiksmas. Wilhelmas E. Beerbohmas, Martynas L. Rėza vaizdavo keliaujančių smėlio kopų užpustomus nerijos kaimus (Karvaičių kapai, 1809). Ludwigas Passarge, 1868 apsilankęs Kuršių nerijoje, buvo sužavėtas Nidos bažnyčioje vykusių pamaldų (Aus Baltischen Landen, 1878). A. Lewaldas (rašytojas, aktorius ir režisierius) vaizdingai aprašė kelionę kuršvalte ir kuršininkų buitį apsakyme Eine Reise nach Memel [Kelionė į Klaipėdą]. XX a. Kuršių neriją minėjo K. Fr. Boree, Alfredas Turustas, H. Buchholtzas, Carlas Bulckė, Paulius Fechteris, R. Geede, Hansas Heymannas, A. Karaschas, Fritzas Kudnigas, Heinrichas P. Mülleris, H. Sudermannas, S. Volkmar. Kurtas Mickoleitis (slapyvardis A.K.T. Tielo) eilėraštyje Klänge aus Litauen [Lietuvos balsai] matė Kuršių neriją kaip savo vidinių potyrių erdvę. Walteris Heymannas aprašė kopas Nehrungsbilder [Nerijos vaizdai] ir Hochdüne [Aukštoji kopa], žvejų gyvenimą Die Schickung [Susitaikymas]. Agnesės Miegel baladėje Die Frauen von Nidden [Nidos moterys] nerijos gamta, žmonių kasdienybė įgavo sakmės bruožų. Iš romanų ir apsakymų, kurių veiksmas vyksta nerijoje, paminėtini Goldammerio Schloß Kuckernese [Kaukėnų pilis], E. Wiecherto Für tot erklärt [Paskelbtas mirusiu], Jahre und Zeiten [Metai ir laikai], Jonelaitis, Der Jünger [Kristaus mokinys], Bernardo Andersono Herrenmenschen [Valdingieji], F. Reck-Malleczeweno Die Fremde [Svetimoji], Marti Das Haus am Haff [Namas prie marių], F. Menscho Der Fremde [Svetimas], Hanso Hoffmanno Landsturm [Landšturmas], Elsos von Steinkeller Wanderdünen [Keliaujančios kopos], Margaretes Fischer Zwischen Haff und See [Tarp marių ir jūros]. Nerijos motyvai iškyla ir dramose: H. Sudermanno Die drei Reiherfedern [Trys garnio plunksnos], Alfredo Brusto Die Wölfe [Vilkai] ir Der singende Fisch [Dainuojanti žuvis]. Originalus Budzinskio veikalas Curineru [Kuršnerė]. Thomas Mannas 1930–1932 vasarojo ir kūrė Nidoje, vėliau paskaitose minėjo nerijos grožį. Nepaprastas nerijos grožis atsiveria Charlottes Keyser prozos eskize Und immer neue Tage. Į savo lyrikos projektą apie Sarmatiją keletą eilėraščių Kuršių nerijos tema įtraukė Johannesas Bobrowskis. Nerijos kraštovaizdis, žvejų gyvenimas, istoriniai pokyčiai krašte aprašyti H. Eicho apysakoje Die Elchbraut [Briedžio sužadėtinė]. Dietmarui Albrechtui knygoje Keliai į Sarmatiją. Dešimt dienų Prūsijoje (1995) Kuršių nerija sukėlė begalinį amžinatvės ilgesį. R. Ahro rankraštiniame eilėraščių cikle Neringa. Kurische Nehrung. Ein Traum wird wahr [Neringa. Kuršių nerija. Vizija virsta tikrove], parodoma jauno žmogaus pažintis su Lietuva per 2 tautų (vokiečių ir lietuvių) istorinę prizmę. Nerijos motyvai dažnai minėti ir lietuvių literatūroje.

Dailė. Pirmieji žinomi dailės kūriniai iš Kuršių nerijos pasirodė po 1860. Seniausi išlikę – Julijaus Siemeringo Nidos panorama (1880), Friedricho Nahto Pašto garlaivio išvykimas iš Rasytės (1890). Su Loviso Corintho ir Ernsto Bischoff-Culmo vardais prasidėjo Nidos epochos tapyba. Nuo vėlyvojo romantizmo, natūralizmo per impresionizmą iki išraiškingo, spalvingo ekspresionizmo nerijos motyvais kūrė dailininkai Hermannas Wirthas, Heinrichas Krügeris, Alexanderis Koldė, Arthuras Degneris, Alfredas Partikelis, Maxas Lindtas, Karlas Eulensteinas, Ernstas Mollenhaueris, Hansas Pluquetas, Karlas Schmidt-Rottlufas, Oskaras Gawellas, Gustavas Boese, Hansas J. B. Kallmeyeris, Gertrude Helmholz, Helene Neumann, Ingrida Wagner-Anderson, Willas Sohlas ir kiti. Kuršių nerija įamžinta ir grafikoje: Otilija Ehlers-Kollwitz, Lieselotte Plangger-Popp, Editha Wirth-Sukkau, Heinrichas Amersdorfferis ir kiti. Akvarele, tempera dirbo Gory von Strykas, Gerhardas Eisenblätter ir Erika Eisenblätter, Friedrichas Niethammeris. Nerija užfiksuota Georgo H. Gelbkės, Kurto Schmischkės, Karlo Kunzo, Maxo Pechsteino piešiniuose, atvirukuose, dienoraščių puslapiuose. XX a. pradžioje Nidoje veikė Dailininkų kolonija. 1976–1977 Hamburge ir Regensburge organizuota paroda Nida ir Kuršių nerija, vokiečių dailininkų kolonija. Seniesiems dailininkų darbams apie Kuršių neriją skirta daug vokiškų leidinių. Kuršių nerijos unikalumą perteikia ir šiuolaikiniai lietuvių dailininkai A. ir J. Krajinskai, Eduardas Jonušas ir kiti; vokiečių – Lieselotte Strauss, Heinzas Siemokatas, Archibaldas Bajoratas, Helga Wippert ir kiti.

Muzika. Kuršių nerijos motyvais praeityje parašyta muzikos veikalų. Paulis Scheinpflugas sukūrė poetinę 4 dalių simfoniją ir muziką W. Heymanno eilių rinkiniui, Karlas Kämpfas – siuitą orkestrui Aus baltischen Landen [Iš Baltijos kraštų], muziką A. K. T. Tielo eilėms Morgenwanderung [Ryto iškyla] ir Mackayjaus Morgen an der Ostsee [Rytas prie Baltijos], M. ↑ Lauriškus – kompozicijas op. 3, 4, 5 ir 13, Tiessenas – fortepijono lyrikos, Paulis Gräneris parašė muziką F. Kudnigo eilėraščiui Tief im Dünensande vergraben [Užpustytas kopų smėlio].

Fotografija. Žinomas Karaliaučiaus fotografas Gottheilas dar XIX a. pirmasis pateikė nerijos nuotraukų. Broliai Stallbaumai išleido nuotraukų knygelę Die Wunder der Kurischen Nehrung [Kuršių nerijos stebuklai]. Thienemannas apie neriją sukūrė filmą. Vėliau nerijos vaizdus fiksavo daugybė fotomenininkų.

L: Schlicht O. Die Kurische Nehrung in Wort und Bild. Königsberg, 1927; Sinkevičienė R. Kuršių nerija ir vokiečių rašytojai. V., 2002.

Regina Sinkevičienė

Eva Erika Labutytė

Arthur Hermann

MLFA

Iliustracija: Piešinys plunksnele Nidos kapinių tema, 1995 / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėda, 1957, grotažas, 15×12