Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Johann Karol Sembritzki

Johanas Karolis Zembrickis, Jan Karol Zembrzycki, vaistininkas, tautosakos rinkėjas, raštijos darbuotojas, istorikas.

Sembritzki (Zembrickis, lenk. Jan Karol Zembrzycki) Johann Karol (1856 I 10 Marggrabowoje, Suvalkų vaivadija 1919 III 8 Klaipėdoje), vaistininkas, tautosakos rinkėjas, raštijos darbuotojas, istorikas. Kilo iš senos nusigyvenusios Mozūrijos bajorų giminės. Tėvas Karolis Zembrzickis, baigęs Angerburgo mokytojų seminariją, gyvenimą pašventė pedagoginiam darbui, vargonavo, kūrė eilėraščius, rinko mozūrų tautosaką ir bendradarbiavo su žymiais tautosakininkais H. Fischbieru (Rytprūsiai), J. Gąsworowskiu (Lenkija); buvo sukaupęs didelę biblioteką. Sembritzkio tėvai – K. Zembrzickis ir Aurelia Dziobek-Dziobkowska – tarpusavyje ir su sūnumis Johannu Karoliu bei Philipu kalbėjo vokiškai. 1869 Luko gimnazijoje pradėtą mokslą Sembritzkis metė nelaikęs brandos egzamino. 1877–1880 Marggrabowoje mokėsi vaistininko specialybės; 1880 išlaikęs egzaminus pradėjo dirbti vaistinėje Klaipėdoje. 1881 vedė lietuvininkę Karoliną Szliczkus. Tais pat metais persikėlė į Tilžę; čia užmezgė ryšius su mozūrų, lenkų visuomenės veikėjais. Redagavo evangelikų laikraščius Mazur [Mozūra] ir Mazur Wschodnio-Pruski [Rytų Prūsijos Mozūra], 1881–1889 – kelis lenkiškus evangelikų kalendorius (Prusko-Polski Kalendrz [Prūsiškas–lenkiškas kalendorius] ir kita). 1885 įsteigė spaustuvę, joje leido laikraštį Volksfreund für Litauen [Liaudies draugas Lietuvai] ir kita. Rūpinosi lenkiškų bibliotekų steigimu Mozūrijoje. Pramokęs lietuviškai lankėsi „Birutės“ draugijos renginiuose. Laikraštyje „Aušra“ (1886, nr. 1) paskelbė straipsnį apie evangelikų liuteronų kunigų veiklą lietuvių raštijoje Šis tas iš senesnio laiko Prūsų Lietuvos, 1886 nr. 3 – pirmąjį spausdintą vaistinės botanikos darbą – 99 vaistažolių žodynėlį Bandymas rankiaus Lietuvoje žmonių vartojamų žolių vardų (Mikšo spaustuvė jį paskelbė ir atskira knygele). Būdamas Lietuvių literatūros draugijos (vok. Litauische Literarische Gesellschaft) nariu pradėjo spausdinti istorijos, etnografijos, kraštotyros straipsnius ir skelbti istorinius šaltinius leidiniuose Altpreussische Monatschrift, Wisla, Kwartalnik Historyczny, Słownik Geograficzny Królewstwa Polskiego ir kituose. Nuo 1889 gyveno Karaliaučiuje, kur sukaupė didelę dalį savo bibliotekos. Nuo 1893 nuolat gyveno Klaipėdoje, iki 1918 dirbo vaistininku. Klaipėdoje atsiskleidė Sembritzkio kaip istoriko talentas. Jis ėmė tirti miesto ir krašto praeitį, dvarų, bažnyčių, organizacijų ir privačius archyvus, sutvarkė Klaipėdos miesto archyvą ir jį prižiūrėjo. Sembritzkis turėjo sukaupęs apie 3500 tomų istorinės literatūros, kuri po jo mirties atiteko Klaipėdos viešajai bibliotekai. Sembritzkis buvo pozityvistinės istoriografijos mokyklos atstovas. Jo veikaluose publikuotų ar cituotų pirminių šaltinių gausa neprarado savo vertės iki šiol. Būdamas konservatyvių pažiūrų palaikė ir palankiai vertino lietuvių tautinį judėjimą, tačiau XX a. pradžioje lietuvių spaudoje pasirodančias mintis apie lietuvių žemių suvienijimą, lietuvių Prūsijos dalies atskyrimą suprato kaip grėsmę Prūsijos vientisumui ir tam nepritarė. Mirus žmonai Karolinai, 1903 vedė Lucy Jaetzel. Gyvenimo saulėlydyje Sembritzkis vertėsi literatūrine veikla ir vertimais iš lenkų bei lietuvių kalbos. Apie savo jaunystę ir brandą paliko atsiminimus Autobiographisches, 1911 [Autobiografija]. Svarbiausi Sembritzkio veikalai Mažosios Lietuvos bei Klaipėdos krašto istorijos klausimais: Die Nord- und West- Gebiete der Jadwinger und deren Grenzen, 1891 [Jotvingių šiaurės ir vakarų sritys ir jų ribos], Geschichte der Königlich Preussischen See- und Handelsstadt Memel, 1900 [Klaipėdos – karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija; lietuvių kalba 2002], Vier Briefe des Consistorial- und Schulraths Dinter, išleista 1900 [Keturi konsistorijos ir mokyklų patarėjo Dinterio laiškai], Genealogische Nachrichten gewonnen auf Grund der Kirchenbücher – Forschung. Adel und Bürgerstand in und um Memel, 1901, tęsinys 1905 [Genealoginės žinios, surinktos tyrinėjant Bažnyčios knygas. Kilmingųjų ir miestiečių luomas Klaipėdoje ir jos apylinkėse; lietuvių kalba 2002] Memel im neunzehnten Jahrhundert, 1902 [Klaipėda XIX amžiuje, lietuvių kalba 2004], Beiträge zur ostpreussischen Literaturkunde 1813–1863, 1906 [1813–1863 Rytrprūsių literatūros klausimai], Der Oberpräsident von Schön und die Stadt Memel, 1906 [Oberprezidentas von Schönas ir Klaipėdos miestas], Die Ostpreussische Dichtung 1700–1800, 1908 [Rytprūsių poezija 1770–1800], Geschichte des Kreises Memel, 1918 [Klaipėdos apskrities istorija], Geschichte des Kreises Heydekrug [Šilokarčemos apskrities istorija, lietuvių kalba 2008], po Sembritzkio mirties papildė ir 1920 parengė leidybai A. Bittensas ir kiti. Iš viso priskaičiuojama daugiau kaip 150 Sembritzkio publikacijų istorijos, etnografijos, šaltinotyros, lingvistikos klausimais.

L: Tiškus F. Klaipėdos miesto ir krašto istorikas // Mokslas ir gyvenimas, 1987, nr. 3.; Elertas D. Johano Zembrickio gyvenimo vingiais // Zembrickis J. Klaipėdos – karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija. Klaipėda, 2002. T. I; Naujok R., Johannes Sembritzki. Dem Geschichtschreiber der Stadt Memel zum 75. Geburtstage // Der Grenzgarten, 1930 10 19, No. 11/12; Warda A. Lebensnachrichten über Johannes Sembritzki // Euphorion. Zeitschrift für Literaturgeschichte. 1923, No. 15; Chojnacki W. Jan Karol Sembrzycki – redaktor „Mozura“ (1883–1889) // Komunikat działu informaciji narodowej, Olsztyn, 1948 luty Nr. 2/20; Chojnacki W. Sprawy Mozur i Warmii w korespondeciji Wojciecha Kętrzynskiego. Wroclaw, 1952; Kasparek D. Jan Karol Sembrycki 1896–1919, Olsztyn, 1988.

Dainius Elertas

Iliustracija: Johannas Karolis Sembritzkis, 1911 / Iš MLEA

Iliustracija: Johanno Karolio Sembritzkio knygos „Klaipėda XIX amžiuje“, 2 t. viršelis, 2004 / Iš MLEA