draugijos Klaipėdos krašte

draugjos Klapėdos kraštè. 1919 X 12 Klaipėdoje atkuriama Santara. Iš atsikūrusių per 20 draugijų nuolatos veikė tik apie 10, tarp kurių minėtinos Priekulės „Viltis“, Rukų „Ąžuolas“, Kintų „Rūta“, Vanagų „Eglė“. Antantės valdymo metais draugijas persekiojo vokiečių organizacijos, vokiečių Evangelikų bažnyčia, kartais – laikinoji valdžia. 1926 XI 7 Priekulės Vilties iniciatyva buvo sušauktas „Santaros“ draugijų atstovų suvažiavimas, trečią kartą prikėlęs Santarą. Reikšmingi 1934, kai Santara pertvarkoma ir įvedamas vado postas, ji tampa tautinės organizacijos Jaunoji Lietuva padaliniu. 1936 Santara turėjo 72 skyrius (2699 narius), kurie apėmė beveik visus krašto bažnytkaimius, didesnes gyvenvietes. Religine bei labdaros veikla pasižymėjo kelios krašto draugijos. Didžiausia – lietuvių evangelikų kultūros, švietimo ir labdaros organizacija „Sandora“ (1904–1939), turėjusi savo poskyrius Jaunųjų „Sandora“ ir „Moterų pagalba“. Kiek mažesnės buvo „Globa“, Klaipėdos lietuvių moterų draugija. Kultūrinį krašto gyvenimą praturtino kultūrinio švietimo draugija „Aukuras“, kurią 1922 įkūrė dailininkas Adomas Brakas, poetas Gustavas Juozupaitis, kiti vietos inteligentai. Paminėtinos taip pat „Aidos“ (nuo 1919 Klaipėdoje vienijo dainininkus ir scenos mėgėjus), Šilutės „Dainos“, Klaipėdos Donelaičio draugijos, Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjunga ir kitos. Aktyviai reiškėsi krašto profesinės draugijos: Klaipėdos krašto mokytojų draugija, Klaipėdos krašto darbininkų ir amatininkų susivienijimas. Lietuviškų organizacijų veiklą 1934–1939 koordinavo Lietuviškųjų organizacijų komitetas, kuriame buvo atstovaujama Klaipėdos krašto laukininkų centrui, Lietuvių visuomenės sąjungai ir minėtam darbininkų ir amatininkų susivienijimui. Kiek vėliau šis komitetas teikė paramą ir kultūros švietimo draugijoms. 1922 lietuvių ūkininkų reikalais ėmė rūpintis ir ginti juos nuo vokiečių dvarininkų įtakos Mažųjų laukininkų susivienijimas (1934 susijungė su Ūkine autonomijos sąjunga ir sudarė Klaipėdos krašto laukininkų centrą), Klaipėdos krašto ūkininkų draugija ir jos globojami Klaipėdos krašto jaunųjų ūkininkų rateliai. Klaipėdos krašto mokyklų draugija (1926–1939) steigė lietuviškas gimnazijas, vidurines mokyklas. Taip sudarė sąlygas krašto jaunimui siekti aukštojo mokslo. Ši draugija kaip atsvarą vokiškoms mokykloms įkūrė platų lietuviškų pradžios mokyklų tinklą. Žvejų šalpa, pigesne medvilne tinklų gamybai, Kuršių marių vandenų švara rūpinosi Klaipėdos krašto žvejų draugija. Klaipėdos kraštą prijungus prie Didžiosios Lietuvos, 1923 kovo mėn. įsikūrė Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos krašto XX šaulių rinktinė (Šaulių XX rinktinė), siekusi krašte įtvirtinti ir ginti lietuviškumą. Moksleivių ir studentų veiklai organizuoti Mažojoje Lietuvoje ir už jos ribų irgi buvo kuriamos draugijos. Iš tėviškės išvykę mažlietuviai (daugiausia studentai) įkūrė kultūros, savišvietos sambūrį Berlyne, kuris įvairiu metu vadinosi: Berlyno lietuvių draugija (1903–1914, 1930), Berlyno lietuvių klubas, įkurtas 1914, nuo 1919 „Rambynas“ (veikė iki 1922). Veikė „Baltija“ (Tilžėje, įkurta 1888), „Aušra“ (Klaipėdoje, įkurta 1929), „Aušra“ (Paskalviuose, įkurta 1912), Donelaičio (Kaune, įkurta 1929), Mažoji Lietuva (Kaune, įkurta 1928), „Romuva“ (Kaune, įkurta 1930), „Kardas“ (Tilžėje, įkurtas 1913), Evangelikų draugija (Kaune, įkurta 1929).

Vytautas Gocentas

Vilius Ašmys

Iliustracija: Klaipėdos labdaros draugijos „Globa“ valdyba. Iš dešinės: pirma – S. Liormanienė, trečia – F. Gabrėnienė, ketvirta – V. Varnienė, 1939 / Iš Birutės Gabrėnaitės Šipylienės šeimos albumo

Iliustracija: Ūkininkų ir žvejų draugijos susiėjimas Svencelėje, 1938 III 21 / Iš Ievos Toleikytės-Biržienės šeimos albumo

Iliustracija: Lietuviškų organizacijų atstovės Juodkrantėje, 1934 / Iš Viliaus Ašmio rinkinio

Iliustracija: Lietuvaičių šeimininkių kursai Klaipėdoje, 1910. Stovi iš kairės: antra – Eva Naujoks iš Pleškučių, rašytojos Ievos Simonaitytė giminaitė. Ji susišukavusi taip, kaip dera priekuliškei / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: „Aidos“ draugijos vaidintojos. Pirma iš kairės Lidija Bajoraitė, ketvirta – Marinkė, Marija Brakaitė-Buntinienė, apie 1927 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ IX susiėjimo atidarymas. Iš kairės: bendrijos seimelio pirmininkas Viktoras Petraitis, Eva Labutytė, doc. Erikas Purvinas, vyskupas Jonas Kalvanas Klaipėdos universiteto salėje, 1997

Iliustracija: Klaipėdiškiai lietuviai, 1927 / Iš Orvino Kybranco albumo