Mažosios Lietuvos
enciklopedija

„Sandora“

Mažosios Lietuvos lietuvininkų evangelikų liuteronų labdaros, kultūros ir švietimo draugija.

„Sándora“, Mažosios Lietuvos lietuvininkų evangelikų liuteronų labdaros, kultūros ir švietimo draugija, įkurta Klaipėdoje, veikusi 1904–1940(?), nuo 1923 daugiausia Klaipėdos krašte. Centras Klaipėdoje. Įsteigta Kristupo Lokio iniciatyva. Pirmuosiuose įstatuose (patvirtinti 1904 II 27) numatyta vienyti visus brolius lietuvius, raštu ir žodžiu skleisti tarp jų krikščionybę ir jos skelbiamas dorybes, kovoti su girtuoklyste ir įvairiais nesantaikos pasireiškimais. Steigiamajame susirinkime išrinkti 3 pirmininkai: Ansas Baltris (tėvas), Jonas Plonaitis, Kristupas Sudergaitis. Aktyviausi Sandoros steigėjai ir nariai – Jonas Birškus, Martynas Gailius, Adomas Einaras, Jurgis Strėkys (reikalų vedėjas), Endrikis Svars (raštininkas), Endrikis Šadagys, Ansas Šuišelis (kasininkas). Kiekvienoje parapijoje turėjo būti išrinkti patikėtiniai. 1905 VIII 26 pirmininku išrinktas Vilius Gaigalaitis (vadovavo iki 1939). Būdamas kunigu ir (iki 1918) lietuvių atstovu Prūsijos landtage jis sėkmingai plėtė draugijos veiklą. 1905 Sandora turėjo 78, 1907 – 130, 1908 – 209, 1910 – 374 (39 moterys), 1911 – 412 (33), 1912 – 434 (51) 1913 – 435 (51), 1914 – 533 (53), 1919 – 755, 1933 – 951, 1937 – 668 narius. 1905 Sandora gavo 421; 1910 – 12 151 markių pajamų. Draugijos turtas 1934 siekė 68 000 Lt, gauta 177 866 Lt pajamų. 1906 I 6 visuotiniame susirinkime priimti svarbūs nutarimai ir Sandoros įstatų papildymai. Pagrindinis dėmesys atkreiptas į jaunimo evangelikų krikščionišką auklėjimą, švietimą, nutarta steigti sekmadienines mokyklas, leisti knygas vaikams ir jaunimui, skatinti jų mokymąsi, šelpti neturtingus gabius mokinius bei studentus, lietuvininkai raginti siekti aukštojo mokslo ir papildyti lietuvių kunigų bei mokytojų gretas. 1908 Sandora suorganizavo diakonių ir namų šeimininkių, 1932 – gailestingųjų seserų kursus. Sandora turėjo savo orkestrus, chorus, rengė šventes, skaitė paskaitas, skatino švietėjišką veiklą Mažojoje Lietuvoje. 1908 draugija įsigijo namą Klaipėdoje, Laukininkų g. 38, kur įrengė susirinkimų salę, knygyną („Sandoros“ draugijos knygynas), valgyklą (kur nepasiturintys maitinti nemokamai). Per Pirmąjį pasaulinį karą Sandoros veikla susilpnėjo, bet nenutrūko. Vyko draugijos susirinkimai, šventės Šilutėje, Priekulėje, Giruliuose ir kitur. 1917 VI 1 išrinkta pirmoji pokario valdyba. Jos pirmininku liko V. Gaigalaitis, nariai: Valentinas Gailius, K. Lokys, M. Jonelaitis ir M. Pempė (iš Klaipėdos), J. Naujoks (iš Kodžių), M. Redveikis (iš Sakučių) ir J. Užpurvis (iš Kukoraičių). 1918 Sandora savo name įkūrė pensionatą lietuvių mokiniams. 1921 siekė atidaryti Klaipėdoje lietuvių gimnaziją. 1924 įkurta Moterų pagalba. Ji steigė vaikų darželius (1932 veikė 2), sekmadienines mokyklas, užsiėmė labdara. 1926 Sandora atidarė senelių, invalidų ir našlaičių prieglaudą Plikiuose, 1928 – Tauragėje (Laugaliai (4), Laugalių (4) senelių ir našlaičių prieglauda). 1928 Klaipėdoje įkurta Jaunųjų „Sandora“, kurios skyrių vėliau atsirado visuose apskrities miestuose (1937 turėjo 14 skyrių su 380 narių). Draugija daug prisidėjo, kad Kauno universitete būtų atidarytas ir veiktų Evangelikų teologijos fakultetas. 1929 Sandora išspausdino per 2000 egzempliorių knygelės Kūdikių prietelius. 1933 pašventinta nauja Sandoros salė, skirta susirinkimams, giedojimams ir kitiems religiniams renginiams bei šventėms. Čia giedojo Tilžės lietuvių giedotojų draugijos choras, diriguojamas Vydūno, vyko draugijos 30-mečio šventė. Sandora daug prisidėjo prie lietuvių kalbos, papročių, kultūrinio palikimo išsaugojimo krašte, didelį švietėjišką darbą atliko pats jos pirmininkas V. Gaigalaitis. Draugija leido laikraštį (vėliau – mėnraštį) „Pagalba“ (1904–1938), išleido 23 religinio ir kitokio turinio knygas (iš jų 5 pripažintos Klaipėdos krašto pradinių mokyklų vadovėliais), brošiūrų, turėjo biblioteką („Sandoros“ draugijos biblioteka), istorijos-etnografijos muziejų, knygrišyklą (po 1928), surengė lietuvių liaudies meno parodas Berlyne, Karaliaučiuje, Gumbinėje, Klaipėdoje. 1939 VII 8 Klaipėdoje Sandoros narių susirinkime išrinkta nauja valdyba: V. Gaigalaitis (pirmininkas), M. Žvilius (pavaduotojas), Trušienė (sekretorė), Borchertienė (kasininkė), Frydrichas Megnis, Tendis iš Alksnių, Ašmys iš Klaipėdos, Schulte ir Strangalys iš Margių. 1940 VI 24 nacistai atėmė Laugalių prieglaudą, po to buvo uždaryta ir pati draugija. Sandora vienintelė lietuviška draugija, veikusi 1940. Sandora atkurta 1989–1995 prie Klaipėdos, Šilutės, Priekulės, Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčių. Padedant partneriams iš Vokietijos 1996 Klaipėdoje, Turgaus g. 35, atstatytas ir pašventintas pastatas, kur veikia Sandoros labdaros vaistinė, susirinkimų salė, labdaros valgykla, sandėliai. Draugijos prioritetas – senelių, invalidų, vienišų motinų, daugiavaikių šeimų, iš įkalinimo įstaigų grįžusių, ligotų žmonių globa. Svarbi kultūrinė-švietėjiška veikla, labdaros priėmimas, dalijimas, ryšių ieškojimas ir palaikymas su Lietuvos bei užsienio organizacijomis. Sandora remia Laugalių pensionatą, gausių šeimų bendriją Šeimyna, vaikų globos namus Rytas, vaikų ligoninę, slaugos ligoninę, nakvynės namus, vaikų globos namus Giliukas, globoja apie 150 žmonių. Jiems rengiamos šventės, susitikimai su įdomiais žmonėmis, pokalbiai, ekskursijos. Draugijai teikia pagalbą Vokietijos organizacijos Hilfe für Litauen [Pagalba Lietuvai], Hilfe für Osteuropa [Pagalba Rytų Europai], Zisterne e. V. Siegen, Pinebergo diakonijos centras, kitos organizacijos ir privatūs asmenys. Atkurtosios Sandoros Klaipėdos skyriaus (Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos labdaros ir kultūros draugijos Sandora) pirmininkė nuo 1989 Magdalena Klumbytė-Piklaps.

L: Gaigalaitis V. Lietuvių evangėlikų draugijos „Sandora“ darbų peržvalga 30 metų laikotarpyje 1904–1934. Klaipėda, 1934; Lietuvos keleivis. Klaipėda, 1924. nr. 76; 1926, nr. 91; 1927, nr. 245; 1929, nr. 76; 1933, nr. 96, nr. 245, nr. 251; 1934, nr. 115; 1934, nr. 238, 1937 nr. 124; Pagalba. 1918, nr. 4/7; 1922, nr. 1; 1936, nr. 4; Pocytė S. Mažlietuviai Vokietijos imperijoje 1871–1914. V., 2002.

Vilius Ašmys

Domas Kaunas

Magdalena Piklaps

MLFA

Iliustracija: „Sandoros“ 30-metis Klaipėdoje, 1934 / Iš Aleksandros Krisiukėnitės-Dikšienės albumo

Iliustracija: „Sandoros“ draugijos pirmininkas Vilius Gaigalaitis su žmona Marija, knygyno ir įvairių draugijos rengiamų kursų vedėja, iki 1939 / Iš Chr. Gaigalat-Adoms šeimos albumo

Iliustracija: „Sandoros“ salė Klaipėdoje, kurioje 1920 02 21 Prūsų lietuvių tautos taryba priėmė Prisiglaudimo deklaraciją / Iš MLEA

Iliustracija: Motinos dienos minėjimas „Jaunųjų Sandoros“ sueigoje Klaipėdoje: pirmoje eilėje pirmas – „Jaunųjų Sandoros“ pirmininkas Erikas Purvinas, antros eilės viduryje – Mikas Šlaža, Marija ir Vilius Gaigalaičiai, 1937 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų W. Frey fotosalono nuotrauka

Iliustracija: „Klaipėdos Sandoros“ talkininkė Betty Matzpreiksz dalija šventines dovanas globotiniams, 1980

Iliustracija: Biblijos skaitymo valandėlė „Klaipėdos Sandoros“ namuose, 1997