Evangelikų draugija

Evangèlikų draugijà, Vytauto Didžiojo universiteto studentų draugija, įsteigta 1929 XI 23, įregistruota 1930 I 30. Tikslas – suartinti Klaipėdos krašto ir Didžiosios Lietuvos evangelikus, įkurti konfesinę sąjungą. Evangelikų draugijos šūkis – Ut omnes unum suit [Kad visi kaip vienas būtume]. Draugijos atributai – violetinės-baltos-žalios spalvų kepuraitė su monograma S. E. D. viduje ir tokių pačių spalvų juostelė. Evangelikų draugija stengėsi suburti įvairių politinių ir religinių pažiūrų lietuvių, latvių, vokiečių ir kitų tautybių studentus. Vienybės pagrindas – protestantų pasaulėžiūra ir ideologija, tautų santaikos idėjos, darbas protestantizmo ir Lietuvos gerovei. Evangelikų draugijos nariai pabrėžė Reformacijos būtinumą, visuomenei skelbė protestantizmo idėjas. Jie rengė viešas paskaitas, diskusijas, ekskursijas, spaudoje skelbė draugijos narių rašinius. Evangelikų draugijai vadovavo valdyba (1931–1932): pirmininkas M. Kūjus, vicepirmininkė H. Slavėnienė, sekretorius J. Šernas, iždininkė D. Yčaitė, knygas tvarkė A. Klybaitė. 1931 draugijoje buvo 45 nariai, 1932 – 33, 1933 – 25,1934 – 31, 1935 – 20 narių.

Vytautas Gocentas

Iliustracija: Prie antkapinio kryžiaus Jonui Endriušaičiui (1853–1922) Staiginės evangelikų liuteronų kapinėse, netoli Lauksargių, susirinko sena mažlietuvių Endriušaičių giminė. Kunigas Augustas Vymeris palaimino šį paminklą apie 1928–29. Du velionio vaikaičiai – Mikyta Klumbytė-Biliavičienė (1934–1999, Kaunas), Eugeno Verbah (JAV) bei produkraitė Loreta Tarasevičiūtė (Kaunas) – dailininkai, o pusbrolis Jonas Endriušaitis (1848–1924) – garsus Kalniškių kaimo sakytojas / Iš Romo Delkaus šeimos albumo