Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Klaipėdos krašto ūkininkų draugija

1928–1939 ūkininkus vienijusi organizacija.

Klapėdos krãšto kininkų draugijà veikė 1928–1939. Steigėjai – J. Dovilas, M. Labrencas, M. Žvilius. Tikslas – rūpintis krašto ūkininkų ekonominiais, kultūriniais bei profesiniais reikalais. Draugija derino krašte vykdomą ūkinę politiką su bendra Lietuvos ekonomine politika, turėjo suvienyti ūkininkus į kooperatyvus, diegti naujas žemės ūkio šakas (bekonų auginimas, pieno perdirbimas, pievų kultūrinimas, cukrinių runkelių auginimas). Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos centro valdyba 1934: pirmininkas Kristupas Lekšas, pavaduotojas Mikelis Ašmys iš Jakštelių, Jurgis Jokūbaitis iš Šauklių, Dowas Laaseris iš Jakštelių, Mikas Plaušinaitis iš Kavolių. Nuo 1933 draugijos reikalus tvarkė agronomas I. Rimdžius. 1935 draugijai priklausė 25% krašto ūkininkų. 1933 draugija įsteigė Jakų, vėliau – Saugų žemės ūkio mokyklas. 1935 turėjo 42 skyrius (2962 nariai). Ūkininkams padėdavo 4 agronomai ir 3 instruktoriai. Draugijos skyriuose rengti įvairių ūkio sričių tobulinimosi kursai, kvalifikuoti specialistai skaitydavo žemdirbystės, gyvulininkystės, sodininkystės, bitininkystės paskaitas. Praktikuoti bandomieji laukeliai, kokybiškos sėklos sėtos pievose ir ganyklose. 1936 draugijos iniciatyva įsteigta Šilutės spirito gamykla ir krakmolo fabrikas, supirkdavęs bulves iš ūkininkų. Ūkininkams draugija suteikdavo pašalpas geriems reproduktoriams pirkti. Klaipėdos krašto ūkininkų draugija pieno produkcijos kokybei gerinti specialiuose kursuose rengė kontrolės asistentus. Šie steigė pieno nugriebimo ir supirkimo punktus, pienines Kintuose, Vilkyškiuose, Juknaičiuose ir kitur. Ragino „Pienocentro“ ir „Maisto“ bendroves daugiau mokėti už pieno produktus, bekonus, kiaules. Draugija gynė lietuvių ūkininkų interesus, kai šie parduodavo vokiečių bendrovėms raguočius, kiaules eksportui į Vokietiją. Jos iniciatyva krašte steigti „Lietūkio“ bendrovės skyriai, kad ūkininkai galėtų pigiau nusipirkti trąšų ir kitų prekių. Tiems draugijos nariams, kurie pirkdavo geros veislės vištų, mokėta 50% pašalpa. Klaipėdos krašto ūkininkų draugija išlaikė 20 pavyzdinių paukštidžių, keletą veislinių vištų ūkių, steigė kiaušinių supirkimo punktus. Bitininkams parūpindavo pigesnio cukraus, korių, avilių, o perkantiems medsukius mokėjo 50% pašalpą. Draugija kasmet rengdavo 1 didelę ir keletą mažesnių žemės ūkio parodų. Už geriausius gyvulius ir žemės ūkio produktus mokėtos premijos. Draugija rūpinosi jaunimu, savo narių vaikams, studijuojantiems žemės ūkio mokslus, skirdavo stipendijas. Palaikė ryšius su Klaipėdos krašto jaunųjų ūkininkų būreliais, išlaikė didelę biblioteką.

L: Mažosios Lietuvos kalendorius 1935 metams, p. 93–98.

Vilius Ašmys

Iliustracija: Pagėgių ūkininkų draugija, 1937 / Iš Gedimino Šimkaus rinkinio

Iliustracija: Gegužinė Vėlaičių ūkininkų ratelyje, apie 1938 / Iš Gedimino Šimkaus rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos antspaudas / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos antspaudas / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdos krašto galvijų paroda, apie 1930 / Iš Živilės Mačkutės albumo

Iliustracija: Klaipėdos ūkininko Jono Endzino vairuotojo pažymėjimas, 1930 / Iš Rožės Pretkelytės-Gegienės albumo

Iliustracija: Klaipėdos krašto karieta Pašyšių gyventojo Edmundo Juškos kieme, XX a. 4-asis dešimtmetis / Iš Mikelio Balčiaus archyvo