Mažosios Lietuvos
enciklopedija

perlaidojimai

mirusiųjų palaikų perkėlimai.

pérlaidojimai, mirusiųjų palaikų perkėlimai. Krašto suniokojimas po 1944, pabėgėlių ar jų giminių norai bent simboliškai grįžti į tėvynę, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas paskatino perlaidojimų sąjūdį. Sovietmečiu griaunant Priekulės bažnyčią, tikinčiųjų rūpesčiu joje palaidotų dvasininkų palaikai perkelti į Elniškės kapines. Dar 1974 IX 14 rašytojos Ievos Simonaitytės pastangomis kunigo Emilio Rudolfo Hugo Bleiweisso palaikai iš nuniokotų Vyžių kapinių perkelti į Vanagų kapines. Perlaidojant dalyvavo Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis ir Vanagų kunigas diakonas Ernstas Roga. Mažosios Lietuvos žymių veikėjų kapais ir jų likimu pokario Vokietijoje itin rūpinosi kunigas Fritzas Skėrys, apmokėdavęs jų išsaugojimo išlaidas, Lietuvos Atgimimo metais rūpinęsis Vydūno, Erdmono Simonaičio ir Viliaus Gaigalaičio perlaidojimais Klaipėdos krašte. 1991–2000 keleto žymių Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų palaikai parvežti iš Vokietijos, JAV ir perlaidoti Lietuvoje. 1991 VI 6–22 Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ 9 žmonių grupė, vadovaujama bendrijos seimelio pirmininko Viktoro Petraičio, lankė išeivių kapus Vokietijoje, susitiko su artimaisiais, kapų globotojais, tarėsi dėl palaikų perlaidojimo. V. Petraičio ir kunigo F. Skėrio rūpesčiu pargabenta urna su E. Simonaičio palaikais. Jo perlaidojimas įvyko 1991 IX 24 Klaipėdos Lėbartų kapinėse, žmonos kape, dalyvaujant sūnui Jurgiui, dukroms Birutei bei Anai Marijai. Vydūno draugijos ir jos pirmininko Vaclovo Bagdonavičiaus bei kunigo F. Skėrio rūpesčiu parvežtas karstas su Vydūno palaikais. Jis perlaidotas 1991 X 19 Bitėnų-Rambyno kapinaitėse, dalyvaujant Vydūno brolio vaikaičiui Jurgenui Storostai, LR Aukščiausiosios tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Domo Kauno ir Dietmaro Albrechto rūpesčiu parvežta urna su Martyno Jankaus palaikais. Jis perlaidotas 1993 V 30 Bitėnų-Rambyno kapinaitėse, dalyvaujant vaikaičiams Ievai ir Endriui Jankams. V. Petraičio, kunigo F. Skėrio ir Gerhardo Lepos rūpesčiu parvežti iš Vokietijos kunigo V. Gaigalaičio palaikai. 1994 III 26 jis ir žmona Marija perlaidoti Elniškės kapinėse prie Priekulės, dalyvaujant velionio giminaitei Christai Gaigalat-Adams. Evos Banaitytės-Koch rūpesčiu parvežta urna su Valterio Kristupo Banaičio palaikais, perlaidota 1999 X 22 Bitėnų–Rambyn kapinaitėse. Kristijono Aleksandro Kraštinaičio, Bernardo Aleknavičiaus, Vido Pakalniškio rūpesčiu parvežta urna su Jono Arvydo Stikloriaus palaikais. Jo pelenai išberti 2000 V 27 į Baltijos jūrą iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo ties Klaipėdos uosto vartais, dalyvaujant chorui Aukuras. M. Lietuvos žymių išeivių palaikai perlaidoti Lietuvoje, vykdant velionių testamentinę valią, dalyvaujant artimiesiems ar gavus jų sutikimą, neretai įveikiant vietos administracijos ar kai kurių giminių trukdymus. Tokie perlaidojimai tapo galimi tik 1990 III 11 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Į Lietuvą dar neperkelti kitų Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų palaikai: Jono Vanagaičio (palaidotas Vokietijoje), Endriaus Borcherto, Adomo Brako (abu palaidoti Rusijoje) ir kitų.

Vytautas Gocentas

Gerhard Lepa

Iliustracija: Vydūno palaikų perlaidojimas Bitėnų–Rambyno kapinaitėse dalyvaujant Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupui Jonui Kalvanui vyresniajam, 1991

Iliustracija: Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus perlaidojimo iškilmės senosios Bitėnų mokyklos kieme: prie urnos kalba Šilutės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Saulius Sodonis, 1993

Iliustracija: Perlaidojama urna su Erdmono Simonaičio palaikais Klaipėdos Lėbartų kapinėse, 1991

Iliustracija: Valterio Kristupo Banaičio (1918–99) perlaidoto kapo tradicinis kryžius Bitėnų–Rambyno kapinaitėse, 2005, architektai Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė