Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Vytautas Landsbergis

vienas žymiausių XX a. Lietuvos valstybės politikos ir visuomenės veikėjų. Muzikologas.

Lándsbergis Vytautas (1932 X 18 Kaune), vienas žymiausių XX a. Lietuvos valstybės politikos ir visuomenės veikėjų. Muzikologas. Profesorius (1978). Habil. dr. (hum. mokslai, 1994). Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1995). JAV, Lietuvos, Suomijos, Prancūzijos universitetų garbės daktaras (1991–2000). Architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio sūnus. 1955 baigė LSSR konservatoriją. 1952–1990 dėstė joje, Vilniaus pedagoginiame institute, 1974–1978 – konservatorijos Klaipėdos fakultete. Nuo 1987 M .K. Čiurlionio draugijos pirmininkas. Parašė 12 knygų apie muziką ir kultūros istoriją (daugiausia tiria Čiurlionio kūrybą), 9 politinių tekstų rinkinius ir kita. 1988 VI 3 išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, X 23 – į jo Seimą ir Seimo Tarybą. 1988–1990 Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas; Sąjūdžio garbės pirmininkas (nuo 1991). 1989 SSRS liaudies deputatas. 1990 II 24 išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (LR AT) deputatu, kovo 11 d. – LR AT – Atkuriamojo Seimo pirmininku; tapo valstybės vadovu ir pirmininkavo parlamento sesijai, kurioje paskelbtas Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimas. LR AT Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras. 1990–1991 Valstybinės derybų su SSRS delegacijos vadovas. Nuo 1992 LR Seimo narys, 1996–2000 jo pirmininkas, 2000–2004 Seimo narys. 2003–2004 Europos Parlamento stebėtojas, 2004–2014 – jo narys. Nuo 1993 politinės partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos konservatoriai vienas pagrindinių kūrėjų, nuo tada iki 2003 jos pirmininkas, nuo 2003 prezidiumo narys – Politikos komiteto pirmininkas, nuo 2013 – garbės pirmininkas. Tarptautiniuose forumuose ir mokslo konferencijose kelia Karaliaučiaus krašto problemas (dėl baltiškų vietovardžių grąžinimo, Rusijos eksklavo – Kaliningrado srities demilitarizavimo). Knygos Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas (1996) bendraautoris. Parašė politinę autobiografiją Lūžis prie Baltijos (1997, vokiškai 1997, angliškai 2000), straipsnių, kalbų, dokumentų rinkinius Atgavę viltį (1990 21991), Laisvės byla, 1990–1991 (1992), Kryžkelė (1996), Sunki laisvė (3 knygos 2000), Karaliaučius ir Lietuva: nuostatos ir idėjos (2003), Nauji dokumentai apie Sausio 13-ąją (2003, pavadinimu Atpirkimas 22004) ir kitus. Parengė leidinį Kovo Vienuoliktosios Aktas: faksimilės, dokumentų rinktinę Svetima jėgaIš Lietuvos įstatymų apie komunizmą, okupaciją, pasipriešinimą (2000), kitų leidinių. Norvegų tautos Taikos, Vydūno fondo 1991 premijos ir kiti apdovanojimai. Norvegų premijos pagrindu įsteigė Vytauto Landsbergio fondą – labdaringą organizaciją. Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės (1991), Prancūzijos Garbės legiono Didysis (1997), Vytauto Didžiojo I laipsnio (1998), Lenkijos Didžiojo kryžiaus (1999) ordinai, Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (2003), Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (2012) ir kitų šalių aukšti apdovanojimai. 2011 apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

L: Landsbergis . Lietuva ir Karaliaučius. V., 2003.

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Vytautas Landsbergis