Endrius Borchertas

Bòrchertas Endrius 1891 XI 26Tilžėje 1957 I 9Karagandoje (Kazachstanas), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas. Mokėsi Vainotų ir Tilžės mokyklose. Dirbo Otto Mauderodės spaustuvėje leidžiant Naują lietuvišką ceitungą, ją platinant tarp ūkininkų. 1905–1911 dalyvavo Vydūno vadovaujamos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veikloje. 1912 apsigyveno Gvildžiuose, Klaipėdos apskrityje, ūkininkavo. 1914–1918 dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Po jo veikė jaunimo draugijose, buvo „Kalno“ draugijos pirmininkas. 1923–1927 Klaipėdos krašto Direktorijos narys, 1925 pirmininkas. Jo vadovaujama Direktorija daug ryžtingiau negu iki tol siekė, kad lietuvių kalba ir kultūra užimtų deramą vietą. To siekiant buvo priimti nutarimai, įpareigoję krašto mokyklas įvesti 5–7 savaitines lietuvių kalbos pamokas, dėstyti Lietuvos geografiją ir istoriją. Stokojant tam pasiruošusių mokytojų ir kilus vokiečių pasipriešinimui, pradėtas mokytojams mokėti 20 proc. algos priedas už lietuvių ir vokiečių kalbų mokėjimą; panašūs priedai mokėti ir valdininkams, jiems organizuoti lietuvių kalbos kursai. E. Borcherto vadovaujama Direktorija rūpinosi Klaipėdos lietuvių gimnazijos pastato statyba, paskyrė premijas už geriausius jos projektus, dėjo pastangas atskirti Klaipėdos krašto Evangelikų Bažnyčią nuo Vokietijos (šio tikslo pasiekti nepavyko, nes pasipriešinimas buvo pernelyg didelis). 1926–1933 Klaipėdos krašto Lietuvių susivienijimo centro valdybos pirmininkas. Bandė suvienyti krašto lietuviškas partijas ir taip atsverti nuo 1933 stiprėjusias pronacistinių partijų pozicijas. Tuo tikslu 1933 VI 6 Šilutėje įvyko lietuviškų politinių organizacijų suvažiavimas, jis išrinko komitetą, į kurį įėjo E. Borchertas, K. Lekšas, J. Reisgys ir kiti. Komitetui buvo pavesta rūpintis lietuviškų partijų suvienijimu, lietuvių kalbos ir tikėjimo išsaugojimu, krašto ekonominiais, ypač laukininkų ir žvejų, reikalais, pigiomis paskolomis.

Buvo II (nuo 1927), III (nuo 1929) ir IV (nuo 1932) Klaipėdos krašto Seimelių narys. Aktyviai dalyvavo krašto ekonominiame gyvenime: 1924 buvo paskirtas krašto atstovu uosto direkcijoje, su jos pirmininku T. Noru‑Naruševičiumi organizavo direkcijos darbą, dažnai pavaduodavo išvykusį pirmininką, buvo Klaipėdos banko (didžiausiame krašte) direktorius, Johanninsens and Co laivininkystės bendrovės narys‑direktorius, daug kartų buvo renkamas Tautinio lietuvių banko ir Žemės banko tarybų nariu ir pirmininko pavaduotoju. Dėl didelės ūkinės patirties buvo įtraukiamas į Lietuvos Respublikos ekonominių derybų su Vokietija ir SSRS delegacijas. Vadovavo Ūkinei autonomijos partijai (Gaspadoriškai autonomijos partijai), 1923–1929 su V. Gailiumi ir J. Aušra – Visuomenės sąjungai. 1941 nacių ištremtas į sovietų okupuotą Lietuvą, apsigyveno Telšių apskrityje. 1944 SSRS kariuomenei puolant, pasitraukė prie Gargždų. Nacių atpažintas sugrįžo į Telšių apskritį, bet buvo sovietų suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti lageriuose. Ištremtas į Kazachstaną, kalintas lageryje. Po paleidimo gyveno tremtyje Karagandoje.

Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; LE.

MLFA

Vaclovas Bagdonavičius

Iliustracija: Endrius Borchertas, iki 1939

Iliustracija: Endriaus Borcherto kapas Kazachstane / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo