Ragainė

Raganė (vok. Ragnit, rus. Neman), miestas, apskrities centras Nemuno kairiajame krante. Jo pirmtakas buvo skalvių pilies Raganita senasis papilys (archeologiniai radiniai rodo, kad apylinkėse gyventa dar naujame akmens amžiuje). Vėlesnė gyvenvietė kurta prie kryžiuočių Landshuto, paskui prie Ragainės pilies (minėta kaip Regnet, Ragnetum, Regnetia). 1390 ten veikė prekyvietė, kur lankėsi pirkliai iš Žemaitijos. XV a. minėti vietovėje Hachelwerk prie Ragainės pilies gyvenę 92 skalviai. 1403 minėta pylimu apjuosta Hachelwerk aukštumoje buvusi gyvenvietė, valdžiusi 300 ūbų žemės, turėjusi žvejybos Nemune teises. 1409 įkurtas pranciškonų vienuolynas. 1409 rengtasi Ragainei suteikti miesto teises, bet Žalgirio mūšis (1410) ir Melno taika (1422) pakeitė šiuos planus. Čia liko nedidelė gyvenvietė su vandens malūnu ant užtvenktos Ragnytės. Ragainės reikšmę palaikė pagyvėjęs susisiekimas su Lietuvos Ddidžiąja Kunigaikštyste (LDK; per ją ėjo svarbus vieškelis iš Įsruties į Žemaitiją ir Kauną), sparčiai plėsta laivyba Nemunu, medienos gabenimas, apylinkių apgyvendinimas. 1414 prancūzų keliautojas Ghillebert de Lannoy (Žiliberas de Lanua) aprašė Ragainę kaip mažą miestą su mediniais įtvirtinimais prie didelės pilies. XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia (Ragainės parapija). Nuo 1525 Ragainė tapo Prūsijos kunigaikštystės Ragainės valsčiaus (kuriam teliko 1/3 ankstesnės Ragainės komtūrijos valdų) centru. 1538 minėtas Ragainėje apsigyvenęs gydytojas. 1549 III 18 Ragainės klebonu tapo Martynas Mažvydas, gyvenvietė tapo svarbiu lietuvių raštijos centru. 1549 VII 5 apsilankė kunigaikštis Albrechtas – M. Mažvydo ir lietuvių kultūros rėmėjas. 1552 gretimai Tilžei gavus miesto teises, Ragainė vis labiau liko ūkinio gyvenimo nuošalėje. Apie 1590 Ragainėje gimė Burhardas Lobelis, 1624 – Friedrichas Lobelis. 1656 Ragainę sudegino Lenkijos pajėgos, 1678–1679 niokojo švedų kariuomenė. 1684 Ragainė minėta kaip gausiai apgyventa vietovė su pilimi ir tvenkiniu, apjuostu daugelio sodybų. 1699 veikė raitelių pašto linija Ragainė–Tilžė–Įsrutis–Vėluva–Tepliava–Karaliaučius. 1709–1710 apylinkes suniokojo didysis maras – Ragainės valsčiuje mirė apie 28 000 žmonių. 1719 gimė rašytojas Johannas F. Reiffensteinas. 1722 Ragainė gavo miesto teises, įsteigta miesto mokykla. Veikė 4 karčemos, 61 amatininkų dirbtuvė, buvo 200 sodybų, veikė prieglauda ir vandens malūnas. 1757 VIII 24 įsiveržusi Rusijos kariuomenė išžudė daug vietos gyventojų, suniokojo ir sudegino bažnyčią, prieglaudą ir daug kitų pastatų. 1782 atkurtame mieste gyveno 1882 žmonės. 1791 bandyta veisti šilkmedžius tuomet propaguotai šilko gamybai, bet jie augę blogai. 1807 miestą nusiaubė didelis gaisras. 1812 pradžioje iš Karaliaučiaus per Labguvą, Tilžę ir Ragainę įrengtas karo kelias Napoleono kariuomenės dalies žygiui į Rusiją. Jai traukiantis atgal, 1812 XII 26 prie Ragainės susirėmė Rusijos ir Prūsijos (Napoleono sąjungininkės) kariniai daliniai. 1816 gyveno 2100 žmonių. Nuo 1818 kunigavo Karolis Henrikas Malkevičius. 1822 mieste su gretimų Ragainės Prūsų 6 sodybomis bei aplinkiniais dvarais gyveno 1990 žmonių, veikė malūnai, aliejaus spaudykla, bravorai, 2 svečių namai, 3 karčemos, dvi valgyklos ir 17 užeigų, buvo 175 ugniakurai. 1824 įkurdinta kariuomenės įgula. 1825 į Ragainę iš Gerskulių perkelta Ragainės apskrities valdyba, pilyje įkurtas kalėjimas (po 1828 gaisro iškeltas į Įsrutį, 1839 vėl grąžintas čia). Nuo 1832 kunigavo Karolis Augustas Jordanas. 1850 Otto Settegastas įkūrė žemės ūkio mokyklos sodybą (vok. Lehrhof-Ragnit), tuomet Ragainėje gyveno 2875 žmonės. Minėtas vaismedžių medelynas, linų verpykla, odų raugykla, alaus bravorai, garinės lentpjūvės, prekyba mediena ir javais. 1868 iškastas uostas Nemuno pakrantėje. 1892 geležinkelis sujungė Ragainę su Tilže, 1894 su Stalupėnais, vėliau nutiestas siaurasis geležinkelis į Kraupišką. Į Tilžę ir Smalininkus plaukdavo keleiviniai garlaiviai. 1895 Ragainėje gyveno 4908 žmonės. Veikė 2 didelės lentpjūvės, 2 plytinės, malūnas, geležies liejykla ir mašinų fabrikas su 300 darbininkų (nuo 1883), skerdykla (nuo 1887). 1898 įkurtas dujų fabrikas, 1902 – vandentiekio įmonė, 1909 – Ragainės celiuliozės fabrikas su 800 darbininkų. 1882 įkurta Ragainės mokytojų seminarija. XIX a. pabaigoje Ragainė tapo lietuviškos spaudos ir veiklos svarbiu centru. Albano ir Kibelkos spaustuvėje nuo 1883 spausdinta „Aušra“, „Keleivis“, nuo 1884 „Lietuviškas Politiškas Laikraštis“, „Niamuno sargas“ ir kiti lietuvių leidiniai. 1886 V 19 susirinkimą surengė draugija „Birutė“. Nuo 1889 veikusi Martyno Jankaus spaustuvė leido „Varpą“, „Ūkininką“ ir kitus lietuviškus leidinius. 1889–1890 leistos „Naujos žinios“, Lietuviškos kalendros. Nuo 1890 Ragainėje apsigyveno Juozas Adomaitis-Šernas. 1890 išspausdintas atsišaukimas Didžiajai Lietuvai Broliai! Ieškokime, reikalaukime šviesos ir mokslo (ragino steigti slaptas lietuviškas mokyklas, skaityti lietuvišką spaudą). Apie Ragainės apylinkes užrašyta nemaža lietuviškų padavimų. 1906–1910 veikė Lietuvių rinkimo draugija. 1901 įsteigta žemės ūkio mokykla vaikinams ir merginoms. 1912 gyveno 6734 žmomės, veikė apskrities įstaigos, ligoninė, kelios mokyklos, įvairios įmonės, dėžių fabrikas, gyvulių ir kiti turgūs, statybos bendrovė, 4 viešbučiai, 15 užeigos namų su restoranais (Gustavas Adomaitis (Adomeit), Richardas Šlekys (Schlechies), J. Stepaitis (Steppat) ir kiti), teismo įstaigos senojoje pilyje, 3 bankų skyriai, urmo prekybos įmonės, gausios parduotuvės ir amatininkų dirbtuvės, spaustuvė ir 3 knygynai (Butkeraitis (Buttchereit) ir kiti), spirito ir likerių fabrikas, pieno miltelių įmonė, 2 laikraščių redakcijos ir kita. Dirbo 3 gydytojai ir 2 veterinarai. 1914 VIII 20 į Ragainę įsiveržusi Rusijos kariuomenė rugsėjo 12 čia susirėmė su Vokietijos daliniais. Daliai miestiečių teko trauktis. Kovos pasikartojo 1914 lapkritį. Už Nemuno pasitraukusi Rusijos artilerija, 1914 XII–1915 II iš Šereiklaukio miško apšaudydama Ragainę, sugriovė nemažai miesto pastatų. 3117 apskrities gyventojų rusai išvežė į Rusiją, kai kuriuos – į Sibirą. Apylinkėse buvo sunaikinta daug pastatų, ūkiui padaryti dideli nuostoliai. 1916 gyveno 5882 žmonės. 1922 įkurtas keramikos fabrikas, gaminęs koklius, įvairius indus. Finansiškai padedant JAV statyti nauji namai miestiečiams. 1925 veikė 2,5 km vandentiekio, 11 km elektros tinklų. 1928 Ragainės uoste iš kuršlaivių ir baidokų iškrauta: 212 000 m³ popiermalkių, 50 000 t anglių, per 11 000 t kitų krovinių. Išplukdyta 18 000 t celiuliozės ir 4800 t popieriaus. Pagal vietinių krovinių apyvartą Ragainės uostas nusileido tik Karaliaučiui ir Tilžei. 1932 gyveno 9447 žmonių (iš jų 17 žydų), mieste buvo 437 gyvenamieji pastatai. 1940 Ragainėje gyveno 10 100 žmonių. Veikė katalikų parapija su 396 nariais (iš jų 60 lietuvių). 1944 spalio viduryje SSRS kariuomenė įsitvirtino Nemuno dešiniajame krante ir pradėjo Ragainės apšaudymą. Miestiečiai ir apylinkių gyventojai traukėsi į Vakarus (dar skaitykite: pabėgėliai, pasitraukimas). Vokietijos daliniams pasitraukus, 1945 I 17 sovietinė kariuomenė be mūšio užėmė Ragainę, iki sausio 22 ir visą apskritį. Nedaug išlikusių ragainiškių aprašė miesto patirtus nuostolius, pokarinį gyvenimą. 1945 pabaigoje atkurtame Ragainės celiuliozės fabrike dirbo karo belaisviai, ragainiškis Baltrušaitis (Baltruschat) ir kiti. Ragainėje pokariu tebegyveno Maurušaičiai (Mauruschat), Lingys (Lingies), Meižys (Meizies), Giedraičiai (Gedrat), Rimkus, Plaušinaičiai (Plauschinat), Kraunus ir kiti, vėliau išvežti į Vokietiją (dar skaitykite etninis valymas ). Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjęs miestas niokotas SSRS valdymo metais – griauti (ir tebegriaunami) senieji pastatai, nauji netradicinės išvaizdos trobesiai pakeitė senąjį miesto pavidalą. Ir po 1991 vietos valdžia lietuviams neleido pastatyti paminklo Martynui Mažvydui.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Ragainės miesto schema: 1 – pilis, 2 – bažnyčia, 1825 / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895

Iliustracija: Ragainė, XVII a. graviūra / Iš Hartknoch Ch. knygos „Alt- und neues Preussen, oder Preussischen Historie Zwey Theile“. Frankfurt-Leipzig, 1684

Iliustracija: Paveikslas „Vaizdas į Ragainę iš vakarų pusės nuo Nemuno šlaitų“, XIX a. vidurys / Iš MLEA

Iliustracija: Ragainės vaizdai iš lėktuvo: senamiestis, pilis ir Tilžės gatvė, 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Ragainės vaizdai iš lėktuvo: didesnės dalies Ragainės miesto vaizdas su bažnyčia, 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Ragainės siaurojo geležinkelio stotis, 1910 / Iš MLEA

Iliustracija: Ragainės gyvenamieji namai turgaus aikštėje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Ragainės prieplauka Nemuno pakrantėje, 1909 / Iš MLEA

Iliustracija: Ragainėje išleistos „Niamuno sargo“ lietuviškos kalendros, 1885

Iliustracija: Ragainėje (vėliau Tilžėje) Didžiajai Lietuvai leisto laikraščio „Auszra“, Nr. 1 antraštė

Iliustracija: Ragainėje (vėliau Tilžėje) Didžiajai Lietuvai leisto laikraščio „Varpas“, Nr. 1 antraštė

Iliustracija: Ragainėje leisto laikraščio „Niamuno sargas“, 1885, Nr. 2, antraštė