„Catechismvsa Prasty Szadei, Makslas skaitima raschta yr giesmes...“
„Catechismvsa Prasty Szadei, Makslas skaitima raschta yr giesmes...“, pirmoji lietuviška knyga, pasirodžiusi 1547 Karaliaučiuje. Išspausdinta 200–300 egzempliorių tiražu Hanso Weinreicho spaustuvėje gotiškomis raidėmis. Plintant Reformacijai Europoje, Mažojoje Lietuvoje, Prūsijos kunigaikštystėje 1525 Martyno Liuterio mokymas paskelbtas valstybine religija, čia atsirado palankios sąlygos švietimui, mokslui, visuomeninei minčiai, profesionaliajam menui plėtoti. Reformacijos veikėjai buvo ir pirmosios lietuviškos knygos parengėjai. Knygą parengė Martynas Mažvydas, studijuodamas teologiją Karaliaučiaus universitete. Manoma, jog dalį „Catechismvsa...“ reikalingos medžiagos M. Mažvydas atsivežė iš Vilniaus. Akivaizdu, jog autorius naudojosi ir 1545 Karaliaučiuje išleistu protestantišku J. Sekliucjano (Seklucjan) katekizmu Katechizmu text <..>, skirtu lenkams. „Catechismvsa...“ 79 puslapių mokomasis leidinys buvo skirtas ne tik ano meto Prūsijos kunigaikštystei, bet ir Lietuvos valstybės gyventojams sėkmingiau plėtoti reformuotą krikščioniškąjį tikėjimą. Knygą sudarė: lotyniška dedikacija, Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphilo lotyniška prakalba, M. Mažvydo eiliuota lietuviška prakalba, elementorius – Pygus ir trumpas mokslas skaititi yr raschity, Mažvydo verstas 5 dalių Katekizmas, kurio pabaigoje įdėta trumpa pastaba Upaminajimas ir ketureilis posmas Skaititaiap, t. p. 11 giesmių ir psalmių su gaidomis; jas į lietuvių kalbą išvertė ne vien Mažvydas, bet ir S. Rapolionis, J. Zablockis, A Kulvietis. Mažvydas „Catechismvsa...“ antraštiniame lape savo pavardės nenurodė, tačiau užkodavo ją eiliuotos pratarmės akrostichu. Tik 1938 lenkų kalbininkas J. Safariewiczius įrodė, jog 3-iosios–19-osios „Catechismvsa...“ lietuviškosios pratarmės eilučių pirmosios raidės sudaro knygos autoriaus vardą ir pavardę. Pirmosios knygos kalbos pagrindą sudaro Mažvydo gimtoji pietinių žemaičių tarmė. Joje pasitaiko ir ryškių vakarų aukštaičių elementų, būdingų Jurbarko, Ariogalos, Tytuvėnų ruožui. Ši aplinkybė aiškinama tuo, jog autorius gimė tarmiškai mišrioje šeimoje: jo tėvas buvo žemaitis, motina vakarų aukštaitė (lietuvių švietėjo B. Vilento tėvo sesuo). „Catechismvsa...“ yra universali to meto knyga, sudaryta lyg ir iš keleto skirtingo žanro knygų; ji davė pradžią lietuvių raštijai ir spaudai, tai pat padėjo pamatus vertimo, eiliavimo ir poligrafijos menui. Mažvydo elementorius reikšmingas lietuvių pedagogikai, lotyniška pratarmė įdomi dvasininkams kaip poleminis kūrinys. Žinios apie senąjį lietuvių tikėjimą, prietarus, papročius labai svarbios tautosakininkams, o išspausdintos giesmių natos – muzikologams. Knyga labai svarbi lietuvių kalbos istorijai ir istorinei dialektologijai. Knygos pasirodymas davė pradžią lietuvių ortografijai, literatūrinės kalbos norminimui bei kodifikavimui. „Catechismvsa...“ susilaukė didelio mokslininkų dėmesio; ją tyrinėjo ne tik lietuvių (K. Būga, A. Salys, P. Skardžius), bet ir rusų (M. Petersonas), lenkų (J. Safariewiczius), vokiečių (A. Sehleicheris. E. Fraenkelis), amerikiečių (G. Fordas) bei kiti kalbininkai. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo žinomas tik vienas išlikęs „Catechismvsa...“ egzempliorius, iš pradžių priklausęs pačiam Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui, vėliau kelis šimtmečius saugotas Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje. Karui baigiantis, „Catechismvsa...“ egzempliorius dingo, tyrinėtojai naudojosi J. Gerulio 1922 perspaudu. Apie 1960 Albrechto egzempliorius rastas Torunės universiteto bibliotekoje, kur saugomas ir dabar. Netikėtai Odesos (Ukraina) viešojoje bibliotekoje rastas kitas Mažvydo Katekizmo egzempliorius, 1957 perduotas Vilniaus universiteto bibliotekai mainais į senovinį jūros atlasą ir kitas knygas. 1997 buvo paminėtas Mažvydo „Catechismvsa...“ 450 metų jubiliejus. Visi tais metais baigę mokyklas abiturientai su mokyklos baigimo atestatu gavo po naują Mažvydo Katekizmą. Jubiliejaus minėjimas buvo įtrauktas į UNESCO programą, minėjimai ir parodos vyko ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Norvegijoje, JAV (Kongreso bibliotekoje) ir kitur.
Zigmas Zinkevičius
ŽE
Iliustracija: Pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“, 1547, antraštinis lapas
Iliustracija: Malda „Tėve mūsų“ Martyno Mažvydo „Katekizme“, 1547
Iliustracija: Pirmasis lietuviškas raidynas Martyno Mažvydo „Katekizme“, 1547
Iliustracija: Memorialinė lenta „Katekizmo“ autoriui Martynui Mažvydui Ragainėje, 1998