Mažosios Lietuvos
enciklopedija

eilėraštis

nedidelis eiliuotas kūrinys.

eilraštis, nedidelis eiliuotas (metrinės kalbos) kūrinys. XVI–XVIII a. daugumą rašytinių eilėraščių sudarė religinės giesmės. Nuo XVI a. buvo kuriami ir deklamaciniai (skaitomieji) eilėraščiai. Pirmasis toks eilėraštis – Martyno Mažvydo Katekizmo (1547) lietuviška eiliuotoji prakalba Knigeles paczias byla Lietuvinikump ir Szemaicziump. XVIII a. išplito proginiai eilėraščiai, kurių įtaigiausius parašė Adomas Frydrikas Šimelpenigis. Ilgą istorinio siužeto eilėraštį (poemėlę) Pilkainis sukūrė (apie 1796–1797) Kristijonas Gotliebas Milkus. XIX–XX a. pradžioje Mažojoje Lietuvoje lietuviškus eilėraščius parašė Endrikis Budrius, Martynas Liudvikas Rėza (jis išleido ir du vokiškų eilėraščių rinkinius), anoniminis Vienas Lietuvininkas, Johannas Ferdinandas Kelkis, Georgas Sauerweinas, Mikelis Šapalas, Vilius Kalvaitis, Martynas Jankus, Vydūnas, Frydrichas Bajoraitis, Mikelis Hofmanas, Gustavas Juozupaitis, Jonas Jurgis Gocentas, Ieva Simonaitytė ir kiti.

L: Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio. V., 1986.

Iliustracija: Pirmojo lietuviško eilėraščio – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ eiliuotosios lietuviškos prakalbos fragmentas