Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Stanislovas Rapolionis

Stanislovas Rapailionis, XVI a. ankstyvosios lietuvių raštijos darbuotojas.

Rapoliónis, Rapailionis Stanislovas (apie 1485–1500 netoli Eišiškių 1545 V 13 Karaliaučiuje), ankstyvosios lietuvių raštijos darbuotojas. Pirmųjų lietuvių protestantiškų giesmių kūrėjas ir vertėjas. Teologijos daktaras (1544). Pasirašinėjo Rapagelanus, Rafa(I)łowicz, vadintas ir Stanislaus Lituanus. Manoma, kad Rapolionis buvo pranciškonas Vilniuje. Paveiktas Reformacijos, metė vienuoliją ir mokė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų vaikus. Apie 1527 galėjo patekti pas reformatų globėją žemaičių didiką Joną Stanislovą Bilevičių. Spėjama, kad jo pavestas Viduklėje rengė jaunimo būrelį studijoms aukštosiose mokyklose. 1528 Rapolionis su savo mokiniais įstojo į Krokuvos universitetą (baigė bakalauro laipsniu). Spėjama, kad iki 1542 mokė jaunuomenę, dėstė Abraomo Kulviečio mokykloje. Manoma, kad su A. Kulviečiu rengė pirmąjį lietuvišką katekizmą. 1542–1544 studijavo protestantų teologiją Wittenbergo universitete kaip kunigaikščio Albrechto stipendininkas. Rapolionis buvo didelis eruditas, gerai mokėjo lotynų, graikų, hebrajų kalbas. 1544 kunigaikščio Albrechto pakviestas atvyko į Karaliaučių. Rapolionis laikomas vienu iš Karaliaučiaus universiteto steigėjų ir žymiausių jo profesorių; vadovavo Evangelikų teologijos katedrai. Dėstė egzegezę ir greičiausiai hebrajų kalbą. Buvo vienas pirmųjų evangelikų teologų, teoriškai pagrindęs Reformacijos esmę bei paaiškinęs jos svarbiausius teiginius (knyga Disputas dėl bažnyčios ir jos požymių, 1545). Karaliaučiaus universitete Rapolionis globojo lietuvius studentus. Klausytojus žavėjo nepaprasta iškalba. Kunigaikštis Albrechtas vertino Rapolionį, lankė lotynų kalba skaitytas jo paskaitas. Gerai mokėdamas lietuvių, lenkų, lotynų ir vokiečių kalbas Rapolionis iš jų į lietuvių kalbą vertė giesmes. Viena jų (Gesme ape kenteghima Jhesaus Christaus amszinoija Diewa Sunaus) išspausdinta Martyno Mažvydo giesmyno (1570) II dalyje. Manoma, kad Rapolionis buvo pradėjęs versti į lietuvių kalbą Bibliją (rankraštis dingęs). Susirašinėjo su Krokuvos spaustuvininkais, norėdamas Karaliaučiuje įkurti spaustuvę Biblijai leisti. Rapolionis vedė kunigaikščio Albrechto asmeninio gydytojo Bazilijaus Aksto dukterį, tačiau netrukus mirė. Jo mirtis sukrėtė Karaliaučių. Rapolionis palaidotas Karaliaučiaus katedroje, šalia Albrechto šeimos kapo. Ant paminklo buvo iškalti žodžiai: Čia guli didis vyras, lietuvių tautos garbė… Jo atminimui Bernardas Holtorpius sukūrė elegiją.

Biržiška V. Aleksandrynas 1, Čikaga, 1960, V., 1990; Stanislovas Rapolionis. V., 1986.

Domas Kaunas

Daiva Kšanienė

MLFA

Zigmas Zinkevičius

Iliustracija: Knygos „Duoe disputationes“, kurioje buvo paskelbtos Stanislovo Rapolionio 1545 m. tezės, antraštinis lapas, 1558 / Iš Ingės Lukšaitės knygos „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje“, 1999

Iliustracija: Stanislovo Rapolionio tezių pradžia iš 1562 m. leidimo / Iš Ingės Lukšaitės knygos „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje“, 1999

Iliustracija: Prie paminklo Stanislovui Rapolioniui Gornostajiškėse, netoli Eišiškių: J. Palionis, A. Sprindis, A. Jovaišas, E. Ulčinaitė, I. Lukšaitė, Z. Zinkevičius, J. Z. Balkevičius, J. Tumelis, J. Girdzijauskas, 1986 (paminklą sukūrė skulptorius K. Bogdanas, architektai – P. Buivydas ir J. Balkevičius) / Iš Albino Jovaišo knygos „Martynas Mažvydas“

Iliustracija: Tarptautinės konferencijos, skirtos Pirmajai lietuviškai knygai paminėti, dalyviai Wittenberge (Vokietija), kuriame studijų metais gyveno Stanislovas Rapolionis, 1996