Kuršių nerijos moksliniai tyrimai

Kušių nerijõs móksliniai tyrmai. Žinių apie neriją 1829 pateikė Jachmannas ir 1831 J. C. Wutzke leidinyje Preußische Provinzialblätter. Ludwigas Passargė 1871 savo kelionių apraše apibūdino Kuršių neriją žurnale Altpreußische Monatsschrift bei kelionių knygoje Aus baltischen Landen [Iš Baltijos kraštų]. Iš nerijos aprašytojų dar minėtini Rosenvalio, Otto Glagau kelionių aprašai. Kuršių nerijos istorijos tyrinėtojai medžiagos savo darbams sėmėsi iš senųjų šaltinių: vyskupo Mörlino vizitacijos ataskaita apie Žiokų diecezijos būklę 1569, Kuncės kunigo Michaelio Burkhardto 1664 pradėtos rašyti bažnytinės knygos, Žiokų inventorinės knygos, Klaipėdos namų knygos ir kita. Jais rėmėsi Adalbertas Bezzenbergeris savo darbe Die Kurische Nehrung [Kuršių nerija]. Nerijos gyventojų etnogenezę ir kita nagrinėjo Bielensteinas, F. O. Tetzneris, Völkelis, Dahlmannas, Negeleinas, Seraphimas ir kiti. Daugelis senųjų tyrėjų apibūdindavo įvairius dalykus – nerijos istoriją bei jos savitą kraštovaizdį, kopininkų (Kuršių nerijos žvejų) gyvenimą ir kita. Kraštui sparčiai kintant vertingais žinių šaltiniais tapo daugelio keliautojų pastebėjimai. Juozas Pronskus knygoje Lietuvos Sahara, Vl. Viliamas vieni pirmųjų lietuvių kalba aprašė nerijos ypatumus. Friedrichas Albertas Zweckas, Oscaras Schlichtas, Friedrichas Mageris, H. Fuchsas, pokariu Paulius Kwauka, Richardas Pietschas, Vytautas Gudelis, Nijolė Strakauskaitė, Arūnė Arbušauskaitė ir kiti pateikė vertingų žinių apie Kuršių neriją.

Geologija. Geologiniams tyrimams skirta Heßo von Wichdorffo studija Geologie der Kurischen Nehrung [Kuršių nerijos geologija], Gottliebo Berendto, Karlo Alfredo Jentzscho, Karlo Ericho Andrée, Meilutės Kabailienės-Chomskytės ir kitų darbai. Nerijos kopas tyrinėjo Gustavas Braunas, F. Solgeris, Vl. Viliamas, N. A. Sokolovas, O. Schumannas, A. Zweckas, Ernstas Karlas Krausas (kn. Geologischer Führer durch Ostpreußen, Т. II), Karlas Heinzas Paulas, F. Mageris ir kiti. Kopų klasifikaciją rengė F. S. Bockas, P. Gerhardtas, Schulzė ir kiti.

Gyvūnija. Nerijos paukščius ir jų migraciją tyrinėjo Johannesas Thienemannas, paskelbęs savo stebėjimus Rasytės paukščių stebėjimo stotyje. Jo pirmtakai buvo F. Lindneris (parašęs straipsnį Die preußische Wüste einst und jetzt [Prūsų dykuma senovėje ir dabar]) bei Floerickė. Fritzas Bley rašė apie nerijos briedžius, smulkiąją gyvūniją tyrė Speiseris ir Möschleris iš Rasytės (jo darbai nebuvo paskelbti).

Augalija. Nerijos augmeniją išsamiai aprašė Johannesas Abromaitis, Johannas Karolis Sembritzkis, R. Hilbertas, H. Preussas, K. H. Paulas, Erikas Purvinas ir kiti.

Archeologija. Archeologinius tyrimus Kuršių nerijoje pradėjo Wilhelmas Ernstas Beerbohmas, vėlyvojo akmens amžiaus periodą nagrinėjo Otto Tischleris, Schiefferdeckeris. Klebsas aprašė ir publikavo gintaro radinius. Jų darbai daugiausia skelbti draugijos Physikalisch-ökonomische Gesellschaft leidinyje.

Dar skaitykite proistorė, kuršininkai.

Iliustracija: Doc. Erikas Purvinas ir Klaipėdos gamtos mokytojas Benediktas Gaižauskas Kuršių nerijos tyrulinės erikos augimvietėje, 1970