Rasytės paukščių stebėjimo stotis

Rasýtės paũkščių stebjimo stots. Johanneso Thienemanno teikimu 1901 I 1 Deutsche Ornitologische Gesellschaft [Vokietijos ornitologų draugija] įsteigė pirmąją pasaulyje Rasytės privačią paukščių stebyklą – žiedavimo stotį (iš pradžių kampelį dailininko H. Krūgerio medinėje dirbtuvėje), plėstą įkūrėjo lėšomis. J. Thienemannas pradėjo nuoseklius paukščių rūšių įvairovės ir rudeninio traukimo tyrimus: registravo visas pastebėtas paukščių rūšis, jų skridimo laiką, aukštį, skrydžio ypatumus. Jis buvo paukščių žiedavimo metaliniais žiedais Vokietijoje pradininkas: 1903 X 3 metaliniu žiedu paženklintos pilkosios varnos; 1906 Rasytėje ir gretimuose kaimuose sužieduota per 1000 jaunų gandriukų. Tyrimų laikotarpiu visuose Rytprūsiuose sužieduota maždaug 67 825 baltieji gandrai. Stotyje tirti gandrų parazitai, mityba, perėjimo ypatumai, migracija. Domėtasi, kur žiemoja Rytprūsiuose perintys baltieji gandrai ir kaip jaunikliai randa kelią į žiemavietes Afrikos žemyne. Siekta nustatyti, kuriuo keliu mažomis grupelėmis skrenda sparnuočiai. Į stoties veiklą buvo įtraukti ir vietos gyventojai: žvejai, piemenys atnešdavo sužeistus žvėrelius, paukščius, silpnai paskrendančius jų jauniklius; eksperimentų su gandriukais metu kaimo vaikai rinkdavo varles, žiogus, žvejai atnešdavo žuvies. J. Thienemanno paraginti Kuršių nerijos kaimiečiai ėmė kelti gandralizdžius ir liovėsi rinkę laukinių paukščių kiaušinius. J. Thienemannas daug rašė Vokietijos spaudoje dėl stebyklos rėmimo ir jos plėtros galimybių. 1907 už Vokietijos ornitologų draugijos lėšas Rasytės kaimelio rytinėje dalyje įsigytas atskiras medinis pastatas, kurį po kelerių metų ketinta išplėsti, bet prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sujaukė pradėtus darbus ir stotis sunyko. Nuo 1923 stotis įtraukta į Kaiser Wilhelm-Gesellschaft zur Förderung der Wissenschaften [Kaizerio Vilhelmo draugijos remiamų mokslo institucijų] tinklą, įkurtą 1911 ir išlaikytą iš jos lėšų. 1921 gautos naujos patalpos, gretimai įkurtas gamtos muziejus, greta vaikščiojo baltieji ir juodieji gandrai, pilkoji gervė, erdviuose voljeruose galima buvo stebėti kilnųjį erelį, didįjį apuoką ir kitus retus paukščius. 1931 pastatas išplėstas, sutvarkyta aplinka. Stočiai priklausė ir atokiau buvusi stebykla [vadinta Ulmerhorst], pastatyta 1908 remiant Rytprūsių dvarininkui E. Ulmeriui ir pavadinta rėmėjo garbei. Ji buvo už 6 km į pietus, kur siauresnėje nerijos vietoje, retu miškeliu apaugusiose kopose buvo galima stebėti praskrendančius paukščius. Fasadinėje stebyklos pusėje virš pagrindinio įėjimo buvo užrašas: Zur Ehre Gottes und seiner Natur [Dievo ir jo gamtos garbei]. Po Pirmojo pasaulinio karo pastatas nugriautas, bet 1926 (stoties įkūrimo 25-mečio proga) statinys vėl atstatytas ir veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Rasytės paukščių stebykla priklausė Karaliaučiaus universiteto Zoologijos institutui. Jai iki 1926 vadovavo pats įkūrėjas. J. Thienemannui pasitraukus jo veiklą tęsė to universiteto absolventas E. Schützas (nuo 1929 stoties direktoriaus pavaduotojas, o 1936–1943 – direktorius). Per karą stoties pastatas buvo susprogdintas. Dar 1956–1962 buvo jo griuvėsių, vėliau juos nuvalius ten pastatytas privatus namas.

Bacevičius E. Pirmoji pasaulyje Rasytės paukščių stebėjimų stotis ir jos įkūrėjas J. Tynemanas // Mokslas irgyvenimas, 2005, nr. 1.

Iliustracija: Rasytės paukščių stebykla, 1908 / Iš MLEA

Iliustracija: Rasytės paukščių ornitologinė stotis, apie 1935 / Iš MLEA