Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Gustav Braun

Gustavas Braunas, XX a. I pusės vokiečių geografas, profesorius.

Braun Gustav (Gustavas Bráunas) 1881 V 30Tartu 1940 XI 11Osle, vokiečių geografas, profesorius (1912). Studijavo Karaliaučiaus ir Göttingeno universitetuose. 1903 įgijo daktaro, 1907 – habilituoto daktaro laipsnį. Skaitė paskaitas Bazelio (Šveicarijoje, 1912–1918) ir Greifswaldo (Vokietijoje, 1919–1933) universitetuose. Paskelbtos studijos: Ostpreussens Seen. Geographische Studien, 1903 [Rytprūsių ežerai. Geografinės studijos]; Das Ostseegebiet, 1912 [Baltijos jūros regionas] ir kitos. Vienas pirmųjų išsamiau aprašė Aismares: jų geologinę praeitį, raidą, dubens ir krantų formas, sandarą bei keitimąsi, dugno nuosėdas, vandens lygio kaitą (priklausomai nuo upių nuotėkio ir audringų vėjų sukeliamų patvankų ir nuotvankų), vandens apykaitą Piliavos sąsiauryje, Aismarių sroves, ledo režimą, vandens druskingumą, augaliją, gyvūniją, žvejybą, laivybos sąlygas ir kitką. Anksčiau negu Braunas kai kurių žinių apie Aismares paskelbė ir kiti gamtininkai; iš jų itin pasižymėjo G. Hagenas (1864), kuris labai plačiai apibūdino Piliavos uostą. Aismarių dubens morfometrinius rodiklius Braunas apibūdino remdamasis Reicho jūrų valdybos (vok. Reichsmarineamt) 1905 išleistu 1:75 000 mastelio žemėlapiu. Lygindamas jį su dar senesniais, bet tiksliais žemėlapiais, Braunas nustatė, kad 825 km2 ploto marių dubenyje kas šimtmetį anksčiau nuguldavo apie 180 mln. m3 nuosėdų. Todėl per paskutinius 250 metų (1650–1900) marių plotas sumažėjo apie 75 km2, t. y. kasmet apie 33 ha. Tačiau nuo 1840, kai Vysla prasigraužė naują tiesesnę vagą į jūrą, o dėl to gerokai sumažėjo į Aismares įtekančios Vyslos šakos Nogato kietasis debitas, marių ploto spartus mažėjimas liovėsi. Apie Aismarių pakrantėse ir nerijoje anksčiau gyvenusias arba XIX–XX a. sandūroje dar tebegyvenančias senųjų baltų gentis, jų buitį, verslus ir veiklą bei likimą Braunas neužsiminė.

L: Braun G. Das Frische Haff // Zeitschrift für Gewässerkunde, Bd. VII. Dresden, 1906, S. 146–169; Hagen G. Der Hafen von Pillau. // Seeufer und Hafenbau. 3 Bd. Berlin, 1864, S. 135–226.

Eduardas Červinskas