Prūsos politinė raida
Prsos poltinė raidà. Senojoje Prūsoje realią valdžią turėjo didžiūnai ir žyniai. XIII–XIV a. kraštą užvaldęs Kryžiuočių ordinas čia įkūrė teokratinę valstybę. 1525 jos vietoje Albrechtas įkūrė pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę, kur valdovas kartu buvo ir Liuteronų Bažnyčios galva. Realią politinę valdžią joje turėjo valdovas bei jo aplinka (ypač po Albrechto mirties). 1618 įkūrus Brandenburgo–Prūsijos jungtinę valstybę, nuo 1660 kraštas pradėtas valdyti iš Berlyno (dar Brandenburgo kurfiurstija). Mažosios Lietuvos padėtį vis daugiau nulemdavo Brandenburgo didžiūnų bei kitų interesai. 1701 valdovas Karaliaučiuje pasiskelbė karaliumi Prūsijoje Friedrichu I (Vokietijos imperijai priklausiusiame Brandenburge ir sostinėje Berlyne jis liko tik kunigaikščiu – be imperatoriaus leidimo jis negalėjo pasiskelbti karaliumi ir ten). Tai šiek tiek padidino Karaliaučiaus ir krašto didžiūnų politinę reikšmę. Tolesnę politinę raidą lėmė tarptautinė padėtis ir varžybos tarp Prūsijos (Karaliaučiaus) bei Brandenburgo (Berlyno) didžiūnų bei kitų įtakingų veikėjų grupių. 1712 ligtolinė gan suvereni Prūsijos valdžia tapo valstybinės valdžios Berlyne padaliniu. Nuo 1773 senosios Prūsos kraštas tapo Rytprūsiais (Rytų Prūsija), Prūsijos vardas ir realaus valdžios centro statusas atiteko Berlynui ir aplink jį jungtoms žemėms. Vis didesnę politinę galią įgaudavo valstybės pareigūnai, savo potvarkiais iš Berlyno lemdavę įvairius pokyčius Mažojoje Lietuvoje. Krašto žmonių padėtį pakeitė 1807–1814 vykdytos Steino ir Hardenbergo reformos (baudžiavos panaikinimas ir kita). Realiai Prūsija liko biurokratine monarchija su išplėtotu administraciniu aparatu, daugybe valstybinių institucijų, įtakingais pareigūnais bei tarnautojais. Baigiantis napoleonmečiui Rytprūsių valdžia paprašė karaliaus įvesti konstituciją, Prūsiją paversti konstitucine monarchija. 1840 T. von Schönas pasiūlė sukurti Generalinių luomų (pagal Prancūzijos pavyzdį – tautos atstovybės) instituciją. Prasidėjus liberalizmo sąjūdžiui, 1848 Vokietijoje kilus revoliucijai kurtos partijos. Buvo įkurtas landtagas (karalijos seimas) – Prūsijos karalystės parlamentas, tam tikru mastu apribojantis monarcho bei administracinio aparato valdžią. Vis didesnę galią įgavo ministras pirmininkas (vėliau kancleris, dar Otto von Bismarck). 1871 įkūrus Vokietijos imperiją aukščiausia renkama institucija tapo jos parlamentas – reichstagas (ciesorystės seimas), Prūsijos karalius tapo ir Vokietijos imperatoriumi. Rytprūsiuose realią valdžią turėjo ir daug administracinių institucijų (dar skaitykite krašto valdymas). XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje parlamentų rinkimuose vis aktyviau dalyvaudavo ir lietuvininkai, kurie kėlė ir palaikė savus kandidatus. Susiklosčiusią politinę sistemą sugriovė Vokietijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare – 1918 kaizeris (imperatorius) Wilhelmas II atsistatydino, susiklostė vadinamoji Weimaro Respublika. Pagal Versalio taikos sutartį nuo Rytprūsių atskirtas Klaipėdos kraštas tapo savita teritorija. 1923 prisijungęs prie Lietuvos kraštas išlaikė autonomiją. Mažosios Lietuvos likusi dalis toliau gyvavo pokarinėje Vokietijos parlamentinėje valstybėje su prezidentu ir kancleriu. 1933 rinkimus laimėję naciai sukūrė totalitarinį režimą, likvidavo ligtol susiklosčiusią politinę sistemą. 1939 kovą naciams užėmus Klaipėdos kraštą ten t. p. įvestas totalitarinis režimas su atitinkamomis institucijomis. Antrojo pasaulinio karo metais sąjungininkai svarstė galimą krašto ir jo politinę ateitį (dar skaitykite: Mažoji Lietuva, Potsdamo konferencija). Galop Rytprūsių šiaurinė dalis perduota administruoti SSRS (dar skaitykite: Kaliningrado sritis, Karaliaučiaus kraštas), Klaipėdos kraštą grąžinant sovietų okupuotai Didžiajai Lietuvai. 1944 rudenį sovietų armijai įžengus į Mažąją Lietuvą nacių politinį režimą pakeitė sovietinis okupacinis totalitarinis režimas, kuris nulėmė krašto tradicinės kultūros bei gyvensenos žūtį.
Dar skaitykite: genocidas, etnocidas, pabėgėliai, pokaris.
L: Bruožis A. Mažosios Lietuvos politikos veidrodis. 1923; Brakas M. Politinė ir diplomatinė Mažosios Lietuvos istorija. V., 1995.
Martynas Purvinas
Iliustracija: Martyno Brako knygos „Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija“ (1995) viršelis
Iliustracija: Martyno Brako knygos „Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija“ priešlapyje panaudoti Rytprūsių valdovų įsakai lietuvininkams
Iliustracija: Martyno Brako knygos „Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija“ priešlapyje panaudoti Rytprūsių valdovų įsakai lietuvininkams
Iliustracija: Alfredo M. de Zayaso knygos „Nemesis at Potsdam“ viršelis, 1988