naciai

nãciai, nacstai, nacionalsocialstai, nacionalsocializmo šalininkai, NSDAP nariai. Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą dėl krašto nuosmukio nacių propaguotas idėjas pradėjo remti vokiečių jaunimas, miestiečių vidurinioji klasė ir stambieji prekybininkai, bijoję komunistų. Gerai organizuoti naciai turėjo savas smogikų pajėgas. Nacionalsocializmo kūrėjai (Adolfas Hitleris ir kiti) vykdė gerai paruoštą propagandą, dėl jos nacių šalininkų ir rėmėjų daugėjo. Jie telkti ne tik į 1920 įkurtą NSDAP, bet ir į įvairias kitas organizacijas: 1921 įkurta sukarinta SA (vok. Sturm-Abteilung), 1925 A. Hitlerio asmeninei apsaugai įkurta sukarinta slapta organizacija SS (vok. Schutz Staffe), kuri vėliau vykdė ir kitas funkcijas. Dėl populistinių lozungų ir gerai organizuotos propagandos nacių gretos sparčiai didėjo; tai padėjo jiems įsigalėti Vokietijoje. Rytprūsiuose ir Klaipėdos krašte naciai plėtė savo įtaką per Vokietijai pavaldžias institucijas, sąjungas, fondus. 1927 Münchene įkurtas NSDAP Rytų skyrius rūpinosi nacių veikla Tilžėje, rengėsi atplėšti nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą. Tiesiogiai prieš Lietuvą veikė revanšistinė Memellandbundo sąjunga, turėjusi skyrius Tilžėje ir Karaliaučiuje. 1933 naciai laimėjo Vokietijos rinkimus ir A. Hitlerio vadovaujami paėmė valdžią. Nuo tada nacių gretos pradėjo dar sparčiau didėti. A. Hitleris 1934 pavedė nacionalsocializmo ideologui A. Rosenbergui (1893–1946) prižiūrėti visą nacių judėjimo ideologiją, rūpintis auklėjimu ir mokymu nacionalsocializmo dvasia. Jis teigė, kad nacių judėjimas prasidėjo prieš buvusią situaciją valstybėje ir ne vien iš politinių ar visuomeninių principų – nacių judėjimas esąs visai naujos pasaulėžvalgos reikalas. Naciai savo vadų buvo įtikinti, kad tik arijų tautos esančios vertos egzistuoti ir tik germaniškosios valdyti, kad istoriją kuria jėga ir prievarta, kad vokiečių misija yra ugdyti jėgą ir su ja užvaldyti Europą bei pasaulį. Žydai, čigonai ir kiti kaip ne arijai ar prijaučiantieji bolševizmui turėjo būti sunaikinti. Naciai, garbindami jėgą, siekė valstybės rankose sukoncentruoti ekonomiką, karines pajėgas, politiką bei kultūrą. Taip kurtas totalitarinis režimas. Naciai propagavo vokiečių tautos vienybę, siekė surinkti iš visos Europos vokiečių kilmės asmenis (vok. Volksdeutsche). Rengta vokiečių gyvenamoji erdvė (vok. Lebensraum) numatytoje užkariauti Rytų Europoje. Piliečiai privalėjo besąlygiškai paklusti valstybei ir jos vadams, pvz., priklausyti įvairioms valdžios įkurtoms sąjungoms ir organizacijoms (jos kurtos profesiniu, lyties, amžiaus ir kitais principais). Taip darbininkai priklausė Darbo frontui (vok. Arbeitsfront), moterys – Vokiečių moterų sąjungai (vok. Bund Deutscher Mädel), jaunuolės – Merginų sąjungai (vok. Jungmädel), vyrai traukti į Tvarkos tarnybą (vok. Ordnungsdienst), moksleivija – į Jaunąją tautą (vok. Jungvolk), jaunuomenė – į Hitlerio jaunuolius (vok. Hitlerjugend) ir kita, steigti labdaros komitetai. Visa tai skirta nacių ideologijai propaguoti (Kölno priemiesčio nacių labdaros komiteto maitinami vaikai prieš ir po valgio turėjo kartoti maldas fiureriui – A. Hitleriui: Fiureri, kurį man Dievas davė – saugok ir ilgai išlaikyk mane gyvą. Tu išgelbėjai Vokietiją iš nelaimių bedugnės. Tik tavo dėka aš turiu kasdien duonos. Būk ilgai su manimi ir manęs neapleisk. Fiureri, mano fiureri, mano tikėjimas ir šviesa. Heil, mano fiureri). Rytprūsiuose naciai 1933 paėmė valdžią su žudynėmis ir aukomis. Iš pradžių Karaliaučiuje užimta policija, gaisrinė, vėliau kiti svarbūs objektai. Nužudyti keli komunistai bei svarbesni asmenys. Norgavoje, Tilžėje, Lucikuose ir kitur nužudyti keli darbininkai, mažesniuose miesteliuose SA taikiniu virto žydų parduotuvės. Daugeliui nacių priešininkų iškeltos bylos (Karaliaučiaus apskrityje – 2335, Tilžėje – 457, Elbinge – 113 ir kitur). Klaipėdos krašte slapta veikė nacių agentai, kurie verbavo narius į nacių partijas ir organizacijas. 1932 slaptai NSDAP priklausė arba su ja bendradarbiavo apie 200 asmenų. 1933 III 4 Karaliaučiuje po nacių mitingo Hitleris klaipėdiškių vokiečių delegacijai pažadėjo grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Rytprūsiuose ir Klaipėdos krašte kurtos specifinės pronacistinės sąjungos. 1933 V 26–27 Berlyne įsteigtas Rytprūsių organizacijų centras Vokiečių rytų sąjunga (vok. Bund Deutscher Osten) siekė vokietinti Klaipėdos krašto gyventojus, organizuoti nacių judėjimą. Klaipėdos krašto įvairiose institucijose aktyviai verbuoti nauji nariai. Organizuoti smogikų būriai, daugiausia iš sportinių organizacijų narių. Slapti susirinkimai, naktiniai žygiai, šaudymas ir kita traukė jaunuomenę, tarnyba nacių laikyta svarbesne už mokyklą. 1934 Klaipėdos krašte naciams priklausė 8244 asmenys. Ilgainiui naciai pradėjo viešai dėvėti uniformas, nepaklusdavo vietos policijai. 1934 I 18 planuotas ginkluotas susidūrimas su Lietuvos šauliais, tačiau to sukilimo nepalaikė Vokietijos naciai ir jo atsisakyta. Naciai puldinėjo lietuvius ir jų organizacijas, žydus, Lietuvai lojalius vokiečius; žudyti nelojalūs nacių partijos nariai. 1934 II 8 Lietuva išleido Tautai ir valstybei saugoti įstatymą, bandydama išsaugoti Klaipėdos kraštą. Liepos 13 uždarytos nacių partijos, suimti jų vadai, pradėta Neumanno–Sasso byla. 1935 I 6 Karaliaučiuje vyko didelis Rytprūsių nacių moterų sąjungos (vok. Bund Deutscher Mädel) suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovės vadovė Charlotte Naraschewskyi. 1939 III 22 nacių jaunimo smogikų būriai (vok. Ordnungsdienst) užėmė Lietuvos valstybinį paštą, lietuviškas mokyklas, muitines, įstaigas, Klaipėdos radijo stotį ir kita, puldinėjo lietuvių veikėjus. Taip jie padėjo Vokietijai okupuoti Klaipėdos kraštą. Antrojo pasaulinio karo metais naciai talkino kariuomenei, dirbdami žvalgyboje (Balgoje 1943 įsteigta žvalgybos mokykla), vykdė gyventojų perkėlimus, suiminėjo, trėmė ir kankino antivokiškai nusiteikusius lietuvininkus, propagavusius lietuvybę. Rytprūsiuose steigtos koncentracijos stovyklos, kuriose nukentėjo daug žmonių.

Dar skaitykite: lageriai, lietuvininkai nacių konclageriuose.

L: Dr. Neumann’o, v. Sass’o bei kitų bylos kaltinamasis aktas. Kaunas,1934; Nustatyti Klaipėdos, Estijos ir Latvijos nacių ryšiai // Lietuvos žinios. 1935 I 5; Keleivis. 1958, Nr. 7–9 (83–85); Poltorakas A. Niurnbergo epilogas. V., 1968; LE; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; Gedeit-Gedaitis R. C. Nauji duomenys apie Ansą Gedaitį // Klaipėda. 1998 V 9; MLEA.

Algirdas Antanas Gliožaitis

Iliustracija: Hitlerinė kariuomenė ant Karalienės Luizės tilto Tilžėje, pasirengusi įžygiuoti į Klaipėdos kraštą, 1939 III 22 / Iš NSDAP Karaliaučiaus archyvo Berlyne

Iliustracija: Adolfas Hitleris su aukštais Reicho pareigūnais Klaipėdoje, 1939 III 23 / Iš NSDAP Karaliaučiaus archyvo Berlyne

Iliustracija: Klaipėdos krašto hitlerinio pogrindžio smogikų ginkluotė, konfiskuota LR saugumo, 1934 / Iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus fondų

Iliustracija: Hitlerininkams užėmus Klaipėdos kraštą, naikinami lietuviški Klaipėdos gatvių pavadinimai, 1939 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Klaipėdos teatro aikštė naciams okupavus – iškelta nacistinė simbolika, 1939 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Nacių suniokota Karaliaučiaus sinagoga, 1938 / Iš MLEA

Iliustracija: Statiniai su nacių simbolika ir šūkiais, 1942 / Iš Martyno Purvino rinkinio

Iliustracija: Prie Osvencimo stovyklos vartų deportuoti žydai skirstomi į tuos, kurie dar gali dirbti, ir tuos, kurie iš karto bus siunčiami į dujų kameras, apie 1943 / Iš MLEA