piešiniai

piešinia (grafika), kaip meno šaka Mažojoje Lietuvoje atsirado viduramžiais. Senųjų šeimų ženklai, vadinamieji žymenys, nubrėžti iš tiesių, laužytų ir lenktų linijų arba sudaryti jungiant kryželius su strėlėmis. Mažosios Lietuvos kaimo žmonės taip pasirašinėdavo ant dokumentų, paženklindavo savo namus, įrankius, daiktus. Dar XX a. pradžioje žymenys naudoti Klaipėdos krašte. Dalis jų perėjo į vėjarodes, krikštus, namų lėkius. Su žymenimis susijusi heraldikos raida. Knygų grafikos raidai didelę reikšmę turėjo puošnus gotiškas šriftas, iki 1520 vienintelis naudotas krašte. Iš pradžių juo rašytos tik didžiosios raidės, nuo XIV a. vidurio – ir mažosios. Šiuo šriftu parašytais tekstais papildydavo portretus, sieninę tapybą, jį naudodavo antspaudams, antkapinių paminklų užrašams. Su Reformacija plito lotyniškos raidės, bet dar ir XX a. gotikinis šriftas vartotas spausdinant knygas. Buvo tradicija ant lentų, pritvirtintų prie bažnyčios sienos, gotikiniu šriftu surašyti kare žuvusių parapijiečių-karių pavardes. Su piešimo menu susijusi kartografija. XVI–XVII a. parengtuose krašto planuose grafiški miesto vaizdai perteikti tikroviškai, tarsi žiūrint iš viršaus (pvz., Karaliaučiaus miesto planas, sukurtas vario raižinyje, išspausdintas 1572 Georgo Brauno leidykloje; Karaliaučiaus universiteto auklėtinis kartografas Joachimas Beringas 1613 sukūrė panašų planą). Žemėlapius pagražindavo puošniais aiškinamaisiais tekstais (legendomis), fantastiškais piešiniais – žvėrių motyvais. Karaliaučiuje dirbo vario graviūrų bei spausdinimo formų specialistai; dailininkai graveriai naudojo įvairias grafikos technikas. Kartais žemėlapius, planus papildydavo nupieštos miesto panoramos. J. Naronovičius 1670 sudarė Klaipėdos apskrities žemėlapį, kurio kampe nupiešė to meto Klaipėdos miesto vaizdą. Jūriniuose žemėlapiuose piešdavo orientyrų – uostų aukščiausių pastatų vaizdus. Mažosios Lietuvos miestų, kaimų vaizdų, buitinių scenų piešiniuose ir graviūrose yra palikę krašto piešimo mokytojai. Pvz., XIX a. viduryje Klaipėdoje gyvenęs mokytojas Gustavas Waldhaueris nupiešė seriją miesto senosios dalies ir atskirų pastatų vaizdų; jo piešiniai vėliau litografuoti, padauginti. Jis parengė ir išleido vadovėlį apie piešimo linijinę perspektyvą. Pažymėtini Richardo Jepseno Dethlefseno parengti leidiniai apie senųjų kaimų ir miestų architektūrą, gausiai iliustruoti piešiniais, apmatavimų brėžiniais. Juos padėjo parengti Karaliaučiaus statybos mokyklos mokiniai. Kartografų, pedagogų, architektų piešiniai šiandien vertingi ne tik kaip autoriniai grafikos darbai, bet ir kaip ikonografinė medžiaga Mažosios Lietuvos praeičiai pažinti. XIX a. krašto miestuose ir miesteliuose veikė daug privačių spaustuvių, kuriose dirbo litografai ir kiti specialistai. Tarpukariu Karaliaučiaus meno ir amatų mokykla rengė spaustuvės grafikos specialistus, kaligrafus. Lakštinė grafika (religiniai, istoriniai paveikslai, peizažai) buvo dauginama litografijos būdu arba medžio, metalo, vario raižiniais ir platinama per knygynus. Istorinius paveikslus, visuomenės bei meno veikėjų portretus, pervestus į grafiką, įrėmindavo ir iškabindavo rotušių, biržų, kitų visuomeninių pastatų salėse, juos įsigydavo muziejai. Nemažai lakštinės grafikos specialistų paruošta Karaliaučiuje. Jau 1850 Karaliaučiaus meno akademijoje veikė vario raižinių klasė. XX a. pradžioje ten dėstyti atvyko vienas ryškiausių vokiečių grafikų – Heinrichas Wolffas. Tarpukariu ši akademija rengė ne tik grynosios – lakštinės, bet ir taikomosios grafikos dailininkus. Grafikos technikų mokėjo nemaža dalis krašto tapytojų. Pvz., ofortus, litografijas kūrė Lovisas Corinthas; lino, medžio raižinius mėgo ekspresionistas Karlas Schmidtas-Rottluffas. Grafikas ir tapytojas Danielius Staschus dailės mokėsi Karaliaučiuje; tarpukariu kūrė spalvotus linoraižinius, kartu su žmona dailininke išleido iliustruotą knygą Das Wunderland, die Kurische Nehrung [Stebuklų šalis – Kuršių nerija]. Iš tarpukario krašto lietuvių grafikų pažymėtina Adomo Brako kūryba – daugiausia knygų grafika. Mokydamasis Paryžiuje jis iliustravo Didžiąją Prancūzų enciklopediją, vėliau rengė pedagoginę literatūrą, papuošė V. Kudirkos, Vydūno raštus. Roberto Budzinskio gruboka medžio raižysena sukurti darbai atspindėjo Mažosios Lietuvos ir Rytprūsių žmonių gyvenimą. Realistiška socialiai kryptinga grafika išsiskyrė Karaliaučiuje išaugusi dailininkė Käthe Kollwitz, už tai pateko į nacių nemalonę. Reklamos grafikos bare darbavosi Ericas Arlinas (1924 Klaipėdoje–1996). Viena paskutiniųjų akademijos auklėtinių buvo grafikė ir tapytoja Utė Brinckmann-Schmölling (g. 1924 Įsrutyje), pokariu gyvenusi Vakarų Vokietijoje, kur sukūrė spalvotų linoraižinių, šilkografijų, koliažų, abstrakcijų, tapybos darbų. Mažosios Lietuvos, žvejų temas mėgo kai kurie tarpukario Didžiosios Lietuvos dailininkai grafikai (Vytautas Jurkūnas, Telesforas Valius). 1940 Kristijono Donelaičio poemą Metai iliustravo Vytautas Kazimieras Jonynas, 1955 – V. Jurkūnas. SSRS okupacijos metais kai kurie Klaipėdos grafikai sukūrė estampų pajūrio ir Mažosios Lietuvos temomis (Felicija Kačenauskaitė, Irena Kačenauskaitė, Vytautas Jakštys ir kiti) kaip ir Eva Labutytė, Vladislava Černiauskaitė, Birutė Demkutė, Viktorija Daniliauskaitė, Romualdas Čarna, Valerijonas Galdikas, Vida Janina Jovaišienė-Kavaliauskaitė, Eduardas Juchnevičius, Vytautas Antanas Kalinauskas ir kiti. Šiomis temomis t. p. kuria Paryžiuje gyvenantis Pranas Gailius, Vokietijoje – Aldona Gustas, Archibaldas Bajoratas.

L: Barfod J. Apie Nidos dailininkų koloniją // Vakarų baltų istorija ir kultūra. T. 2. Klaipėda, 1995; Barfod J. Geprägt von der Königsberger Kunstakademie // Das Ostpreussenblatt, 21 III 1998; Druckgraphik von Robert Budzinski. Marburg, 1977; Gudavičius E. Žymenys ir ženklai Lietuvoje. V., 1980; Hutt W. Deutsche Malerei und Graphik im 20 Jahrhundert. Berlin, 1969; Osman S. Sie glaubte nicht mehr an eine Veränderung der Welt // Das Ostpreussenblatt, 22 IV 1995; „SIS“ Mitsprödem Charme und spitzer Feder // Das Ostpreussenblatt, 24 II 1990; XX a. lietuvių dailės istorija. T. 1. V., 1982.

Jonas Tatoris

Iliustracija: „Autoportretas“, 1937 / Iš MLEA

Iliustracija: „Hermannas Zudermannas“, 1925 / Iš MLEA

Iliustracija: „Agnes Miegel“ (1930) / Iš MLEA

Iliustracija: „Adalbertas Bezzenbergeris“ (1924) / Iš MLEA

Iliustracija: „Žvejo kambario interjeras Nidos etnografiniame muziejuje“, 1995 / Iš Lietuνos literatūros ir meno archyνo

Iliustracija: „Lietuviška sodyba“, 1915 / Iš Lietuνos literatūros ir meno archyνo

Iliustracija: „Kelyje“, 1921 / Iš Laimos Bialopetraνičienės knygos „Pranas Domšaitis“, 2002

Iliustracija: „Klaipėda“, 1937 / Iš Buračų šeimos rinkinio

Iliustracija: „Richardas Dethlefzenas“, 1940 / Iš MLEA

Iliustracija: „Lietuviška sodyba“, 1943, popierius, spalvoti pieštukai, akvarelė, 20×27,5 / Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Vytauto Kaltenio nuotrauka

Iliustracija: „Peizažas su malūnu“, 1943, popierius, spalvoti pieštukai, akvarelė, 20×27,5 / Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Vytauto Kaltenio nuotrauka