antkapiniai paminklai
antkapniai pamiñklai, architektūros (dažnai smulkiosios) ir skulptūros kūriniai, statomi laidojimo vietoje mirusiųjų atminimui. Kapinės Mažojoje Lietuvoje pasižymėjo ypatinga antkapinių paminklų įvairove. Senovėje statyti mediniai antkapiniai paminklai: krikštai, lavonlentės, kryžiai. XVIII–XIX a. pasitaikydavo savadarbių akmeninių antkapinių paminklų, paprastų ir grubokų. Nuo XIX a. vidurio, vystantis metalo apdirbimui, išplito metaliniai kalti ir lietiniai kryžiai. Perimant Vakarų miestietiškas madas, tobulėjo akmens apdorojimas, įvairių rūšių antkapinių paminklų gamyba dirbtuvėse. Plito įvairių dydžių ir formų balto marmuro antkapiniai paminklai, dažnai jį taupiai naudojant tik įrašų lentoms ar kryželiams. Sekant dvarininkų antkapiniais paminklais, XX a. I pusėje plito ir sudėtingesnių formų, šlifuoto tamsaus akmens paminklai. Itin paplito pigi juodo marmuro imitacija – juodo stiklo plokštės su išraižytais įrašais, dekoru. XIX a. pabaigoje–XX a. I pusėje labai paplito įvairių dydžių ir formų betoniniai paminklai – nuo nedidelių antgalvių iki aukštų stelų, laiptuotų piramidžių. Madinga tapo teracinė apdaila, panaudojant įvairias medžiagas puošnesniuose antkapiniuose paminkluose. Evangelikų kapinėse nereti buvo atversto Šventojo Rašto formos antkapiniai paminklai: iš balto fajanso, betono. Įrašai buvo reikšminga antkapinių paminklų dalis. Dabar išlikę antkapiniai paminklai dvejopi: galvūgalyje ar kojūgalyje, svarbiausią įrašą atgręžiant į kapą. Senesnė tradicija buvo kojūgalyje pastatyti medinį krikštą. Šiam nykstant, galvūgalyje vėliau statytas kapitališkas antkapinis paminklas, kartais visai šeimai. Būta paprastų antkapinių paminklų – toblyčių. Sovietmečiu naikinant Mažosios Lietuvos kapines, Klaipėdos krašte buvo sunaikinta apie 90% antkapinių paminklų, Karaliaučiaus krašte – beveik 100%. Krašto antkapiniai paminklai naudoti kaip statybinė medžiaga, vežami į metalo laužą, perdirbinėjami naujoms kapinėms, išvežami į kitas vietoves. Antkapinių paminklų liekanos šiandien atspindi savitą lietuvininkų ir kitų krašto gyventojų pasaulėjautą bei tradicijas, buvusį gilų religingumą.
Marija Purvinienė
Martynas Purvinas
Iliustracija: Antkapiniai paminklai Klaipėdos krašte, 1993–1998. Metalinis kaltinis antgalis su įrašo medalionu
Iliustracija: Antkapiniai paminklai Klaipėdos krašte, 1993–1998. Metalinis lietinis kryžius
Iliustracija: Antkapiniai paminklai Klaipėdos krašte, 1993–1998. Betoniniai kryžiai žuvusiesiems Pirmajame pasauliniame kare
Iliustracija: Antkapiniai paminklai Klaipėdos krašte, 1993–1998. Puošnaus metalinio kaltinio aptvaro liekanos
Iliustracija: Antkapiniai paminklai Klaipėdos krašte, 1993–1998. Betoniniai pagrindai su įrašų plokštėmis
Iliustracija: Kryžiaus puošmena – susitikimo anapus simbolis
Iliustracija: Kryžiaus puošmena – angelas su pergalės vainiku
Iliustracija: Kryžiaus puošmena – trimituojantis angelas
Iliustracija: Antkapinis paminklas Karaliaučiaus katedros sienoje, 1606 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932
Iliustracija: Antkapinio paminklo Karaliaučiaus katedros sienoje dalis, 1604 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932
Iliustracija: Krikštai – lietuvininkų antkapiniai paminklai / Iš Vydūno knygos „Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen“, 1932