Karaliaučiaus meno akademija

Karaliáučiaus mẽno akadèmija (vok. Kunstakademie) atidaryta 1845 Menų ir amatų mokyklos (vok. Kunst- und Gewerkschule; įsteigta 1838) patalpose, kai ta mokykla persikėlė į specialiai jai pastatytą pastatą. Pirmasis Karaliaučiaus meno akademijos direktorius – istorinės tematikos tapytojas Ludwigas Rosenfelderis. Pirmaisiais mokslo metais Karaliaučiaus meno akademija turėjo tik 3 studentus. Vėliau studijavo 20–60 studentų. 1916 akademija perkelta į miesto vakarų pakraštyje (Ratshofo priemiestyje) statomą pastatą, užbaigtą 1919 (architektas Friedrichas Lahrsas (1880–1964), Karaliaučiaus meno akademijos profesorius, Immanuelio Kanto mauzoliejaus autorius). Tas pastatas buvo papuoštas skulptoriaus S. Krauerio (1907–1943; Friedricho Schillerio skulptūros Karaliaučiuje autoriaus) bareljefu Mūza su vainiku ir gausybės ragu. XIX a. Karaliaučiaus meno akademijos programa buvo trimetė (pirmaisiais ir antraisiais metais – bendri privalomieji dalykai, trečiaisiais – specialybės studijos pas pasirinktą dėstytoją). Buvo dėstoma piešimas, kompozicija, perspektyva ir architektūra, tapyba, grafika (raižyba), anatomija, meno istorija ir kita. Studentai turėjo kasdien būti užsiėmimuose po 10 valandų. Populiariausia buvo tapybos specialybė. XX a. pradžioje mokymas Karaliaučiaus meno akademijoje reformuotas. Pradėtas dėstyti interjeras, scenografija. Pradėta rengti piešimo mokytojus. 1930–1940 mokėsi 40–50 studentų. Karaliaučiaus meno akademijai vadovavo Maxas Schmidtas, Georgas Knorras, Alfredas Bruklis ir kiti. 1876–1880 Karaliaučiaus meno akademijoje mokėsi garsiu tapytoju tapęs tepliaviškis Lovisas Corinthas, kurio Berlyno studijose tobulinosi lietuvis dailininkas Pranas Domšaitis. Pastarajam studijuojant, Karaliaučiaus meno akademijos direktoriumi buvo religinės tematikos tapytojas prof. Ludwigas Dettmannas (1865–1944), dėstytojais – peizažistas prof. K. Storchas (1864–1954), natiurmortų tapytojas prof. K. Albrechtas (1862–1926), istorinės tematikos tapytojas prof. J. Heydeckas (1835–1910; jis išgarsėjo paveikslu Karalienė Luizė 1807 metų sausį bėga į Klaipėdą), grafikas prof. H. Wolffas (1875–1940); graviūra Kantas prie rašomojo stalo). Tapybą ir architektūrą Karaliaučiaus meno akademijoje trumpai dėstė ir P. Domšaitis. Daug akademijos dėstytojų ir studentų savo kūriniuose įamžino Mažąją Lietuvą, dalyvavo Dailininkų kolonijos Nidoje veikloje. Paminėtini Karaliaučiaus meno akademijos studentai iš Mažosios Lietuvos: Ernstas Mollenhaueris, Karlas Eulensteinas, Alfredas Partikelis.

Jonas Tatoris

Vytautas Šilas