Mažosios Lietuvos mokslininkai

Mažõsios Lietuvõs mókslininkai. Absoliuti dauguma lietuvininkų buvo žemdirbiai, neišsiugdę poreikio siųsti vaikus į aukštesnes mokyklas, todėl Mažojoje Lietuvoje nesusiformavo gausesnis trečiasis luomas (nedaug buvo lietuvininkų kunigų, mokytojų, gydytojų, teisininkų). Tačiau nemažai mažlietuvių įgijo aukščiausią mokslinę kvalifikaciją: apsigynė daktaro disertacijas, jiems pripažinti moksliniai docento, profesoriaus vardai. 1807 Martynas Liudvikas Rėza apgynė filosofijos daktaro disertaciją De librorum sacrorum interpretatione morali e Kantio comendanta [Apie šventųjų knygų moralės aiškinimą pagal Kantą; rankraštis nesurastas]. M. L. Rėza pakviestas dėstyti Karaliaučiaus universitete kaip privatdocentas. 1818 jam suteiktas profesoriaus bei teologijos daktaro laipsnis. 1865 Karaliaučiaus universiteto senatas pripažino profesoriaus mokslinį laipsnį kalbininkui, raštijos darbuotojui bei visuomenės veikėjui Frydrichui Kuršaičiui. 1875 jam suteiktas filosofijos garbės daktaro ir laisvųjų menų magistro diplomas. 1882 jis dar išrinktas Čekijos mokslų akademijos garbės akademiku. 1886 ar 1884 Johannesas Abromaitis apgynė daktaro disertaciją Über Anatomie des Eichenholzes [Ąžuolo medienos anatomija]. 1900 jam pripažintas profesoriaus mokslinis vardas. Vėliau jis vadovavo Gumbinėje veikusiai botanikų draugijai Flora Prussiae, botanikos muziejui, parašė ir išleido floristikos darbų. 1900 Vilius Gaigalaitis Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją Die Wolfenbütteler litauische Postillenhandschrift aus dem Jahre 1573 [1573 metų Volfenbiutelio lietuviškos postilės rankraštis]. 1925 Kauno universitetas V. Gaigalaičiui suteikė mokslinį docento, 1929 – ekstraordinarinio profesoriaus vardą. 1933 Latvijos universitetas jam pripažino teologijos garbės daktaro vardą. 1900 Aleksandrui Teodorui Kuršaičiui pripažintas profesoriaus mokslinis vardas. 1912 Jurgiui Geruliui už disertaciją De Prussicis Sambiensium locorum nominibus [Apie prūsiškus Sembos vietovardžius] suteiktas daktaro mokslinis laipsnis. Bruno Skalvaitis (Skalweit; 1867 Labguvoje–?) studijavo žemės ūkio mokslus. 1915 jam pripažintas profesoriaus vardas, vėliau suteiktas ir filosofijos daktaro mokslinis laipsnis. 1917 garsios mažlietuvių šeimos atstovas Dovas Zaunius apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Eduardas Korallus Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, tyrinėjo bažnytinį meną, šia tema parengė ir išleido reikšmingų studijų. 1931 jam suteiktas garbės daktaro vardas. Valteris Gaigalaitis nuo 1925 dėstė Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje, vadovavo Žemės ūkio ekonomikos katedrai. Jam suteiktas ordinarinio profesoriaus titulas. 1910 Bernardas Kodaitis Berlyno universitete apgynė daktaro disertaciją Die Bestimmung des Längenunterschiedes der Landeszentralen Kaunas–Potsdam [Apie Kauno ir Potsdamo geografinių ilgių skirtumo nustatymą]. Jis buvo Kauno, nuo 1940 Vilniaus universiteto profesorius. 1925 Vydūnas tapo tarptautinės rašytojų sąjungos PEN klubo nariu, norėta pasiūlyti jo kandidatūrą Nobelio premijai gauti. 1928 Kauno universitetas suteikė filosofijos garbės daktaro laipsnį Vydūnui už reikšmingus literatūros, kultūrologijos, filosofijos darbus. 1934 Martynas Anysas Hamburgo universitete apsigynė daktaro disertaciją Der litauisch-polnische Streit um das Wilnagebiet: Entscheidung des Internationalen Gerichtshofes vom 15. October 1931 [Lietuvos ir Lenkijos ginčas dėl Vilniaus krašto: Tarptautinio teismo rūmų 1931 spalio 15 sprendimas]. 1936 jis dėstė Klaipėdos Prekybos institute. Hansas Naujokas įgijo gydytojo diplomą, 1934 jam suteiktas profesoriaus titulas. 1933 Jonas Pauperas už darbą Der Sinn der Askese im Katholizismus und Protestantismus [Askezės samprata katalikų ir protestantų tikėjime] įgijo licenciato kvalifikaciją. Dirbdamas Kauno universitete, parengė habilitacinį darbą Regimoji ir neregimoji Bažnyčia, tačiau 1936 uždarius Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakultetą, darbas liko neįvertintas. Keletas Prūsijos ir Vokietijos mokslininkų išaugo mišriose šeimose (tėvas vokietis, motina lietuvė). Karaliaučiaus universiteto auklėtinis, kunigas, 1922–1934 Lietuvių kalbos seminaro vadovas Paulius Salopiata (1898–po 1937) gimė Lauknų parapijos kunigo Arthuro Salopiatos ir Minos Adomaitytės (Adomeit) šeimoje. 1929 apsigynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją Das Verhältnis der Evangelien-Texte in den ältesten katholischen Drucken [Evangelijos tekstų santykis senuosiuose lietuvių katalikų spaudiniuose]. Keli mažlietuviai įgijo šiek tiek žemesnę – magistro kvalifikaciją. Iš jų išskirtinas Danielius Kleinas, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos (1653), giesmyno Naujos giesmių knygos (1666) autorius. Po 1945 mokslinius laipsnius ir vardus įgijo dar bent keliolika jaunosios kartos mažlietuvių.

Albertas Juška

Iliustracija: Profesoriaus dr. Viliaus Gaigalaičio disertacija apie Volfenbiutelio lietuviškos postilės rankraštį, 1900

Iliustracija: Vydūno lietuvių kalbos vadovėlio „Įvadas į lietuvių kalbą“, skirto vokiečiams, viršelis, 1919