Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Dovas Zaunius

Dovas Zaunius jaunesnysis, XX a. Lietuvos Respublikos diplomatas.

Zaũnius Dovas, jaunesnysis (1892 VI 19 Rokaičiuose, Pakalnės aps. 1940 II 22 Kaune), Lietuvos Respublikos diplomatas. Dovo Zauniaus vyresniojo sūnus, Vincės Jonuškaitės vyras, Giedrės Zauniūtės tėvas. 1911 Zaunius baigė Tilžės gimnaziją, studijavo Miuncheno, Hallės, Berlyno, Karaliaučiaus universitetuose; teisės dr. (1917). Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Nuo 1919 I 15 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos buvo skiriamas Lietuvos atstovu Latvijoje, Estijoje, pasiuntiniu Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. 1929 XI 8–1934 VI 12 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Zauniui vadovaujant 1931–1932 Tarptautinio teisingumo tribunole Hagoje laimėtos 2 bylos (dėl Vilniaus krašto nepripažinimo Lenkijai ir Vokietijos kėslų į Klaipėdos kraštą, atstatydinant Otto Böttcherio vadovaujamą Direktoriją). Dalyvavo derybose Ženevoje, Paryžiuje, Londone. 1934 liepą–1936 vasarį dirbo Valstybės Taryboje, vėliau Lietuvos banko valdybos direktoriumi. Kaip visuomenės veikėjas aktyviai reiškėsi skautų, šaulių organizacijose, Lietuvos Vakarų ir kitose sąjungose. Išleista Zauniaus paskaita, skaityta lietuvių tautininkų ideologiniuose kursuose, Mūsų svoris tarptautinėje politikoje (1937).

L: Gerutis A. Dr. Dovas Zaunius: Mažosios Lietuvos sūnus – Nepriklausomos Lietuvos valstybės užsienių reikalų ministras. Cleveland, 1982; Gaigalaitė A. Ministras iš šaunios Zaunių šeimos // Nuo Mažvydo iki Vydūno. V., 1998; LE.

MLEA

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Dovas Zaunius jaunesnysis