prūsistika

prūsstika, baltistikos mokslo šaka, tirianti prūsų tautos istoriją, kalbą, literatūrą, folklorą. Kaip savarankiška disciplina labiausiai susiformavusi kalbotyroje. Gyvų žinių apie prūsų kalbą neišliko; tėra tik negausūs prūsų raštijos paminklai: 2 žodynai ir 3 katekizmai prūsų kalba. Prūsų kalbos duomenimis naudojosi lyginamosios kalbotyros pradininkai F. Boppas, J. Grimmas, A. F. Pottas, Adalbertas Bezzenbergeris (Vokietija), tirdami įvairias baltistikos ir indoeuropeistikos problemas. Rimtesnės prūsų kalbos mokslinės studijos pradėtos XIX a., ją tyrinėjo vokiečių mokslininkai Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas Thesaurus linguae Prussicae [Prūsų kalbos tezauras, 1873], H. Frischbieras Preussisches Wörterbuch: Ost- und westpreussische Provinzialismen [Prūsų kalbos žodynas: rytinių ir vakarinių prūsų provincializmai, 1883]; E. Bernekeris Die preußische Sprache [Prūsų kalba, 1896], M. Schulze – Grammatik der altpreussischen Sprache [Senovės prūsų kalbos gramatika, 1899]. XX a. Reinholdas Trautmannas parašė knygą Die altpreussischen Sprachdenkmäler [Prūsų kalbos paminklai, 1910], Die altpreussischen Ortsnamen [Prūsų kalbos vietovardžiai, 1912]; Jurgis Gerulis Die altpreußischen Ortsnamen [Prūsų vietovardžiai, 1922]; N. Van Wijkas Altpreussische Studien [Senosios prūsų kalbos studijos, 1918]; Waltheris Ziesemeris Die ostpreußischen Mundarten [Rytprūsių tarmės, 1924]; Lothar Kilian Zu Herkunft und Sprache der Preußen [Apie prūsų kilmę ir kalbą, 1982]. Lenkų mokslininkas T. Milewskis išleido knygą Stosunki językowe polsk-pruskie [Kalbiniai prūsų ir lenkų santykiai, 1947]. Didžiulį darbą nuveikė Vladimiras Toporovas, išleidęs 4 t. prūsų etimologinio žodyno. JAV senąją prūsų kalbą tyrinėja Wiliamas Riegelis Schmalstiegas Readings in Old Prussian [Senosios prūsų kalbos skaitiniai, 1965], The Old Prussian Verb [Senesios prūsų kalbos veiksmažodis, 1970], An Old Prussian Grammar [Senosios prūsų kalbos gramatika, 1974], Studies in Old Prussian [Senosios prūsų kalbos studijos, 1976] ir J. Levinas; Japonijoje – Toshikazu Inoue Graphology of Old Prussian [Senosios Prūsijos rašyba, 1982], Graphoonological and Phonological Study of Old Prussian Enchiridion with Critical Text [Prūsų Enchiridiono kritinės rašybos ir fonologijos studijos, 1984]. Svarbus latvių mokslininkų įnašas – Janio Endzelīno studijos Senprūšu valoda [Prūsų kalba, 1943], Altpreussische Grammatik [Prūsų kalbos gramatika, 1944]. Svarbių prūsų kalbos tyrinėjimų paskelbė lietuvių mokslininkai Kazimieras Būga Rinktiniai raštai T. 3 (1961), K. Kuzavinis Prūsų kalba (1964). Žymiausias prūsistikos specialistas Vytautas Mažiulis išleido Prūsų kalbos paminklai (1981), Prūsų kalbos etimologijos žodynas (1993), Prūsų kalbos istorinė gramatika (2004). Mykolas Letas Palmaitis parašė Naujosios prūsų kalbos gramatika (1989); O, Prūsa (1999); Audronė Kaukienė Prūsų kalba (2000), Prūsų kalbos tyrinėjimai (2004). Prūsų kilmės ir istorijos problemas svarstė Simonas Grunau Cronica und beschreibung allerlustichen, nützlichsten und waren historien des namkundingen landes zu Prewssen [Kronika ir aprašymas linksmiausių, reikalingiausių ir tikrų Prūsos žemės istorijų, 1510]; Peteris von Dusburgas Chronicon terrae Prussiae [Prūsijos žemės kronika, 1326]; M. Pretorijus Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla (1698); J. Voigtas Geschichte Marienburgs, der Stadt und des Haupthauses des deutschen Ritter-Ordens in Preussen [Marienburgo, svarbiausio riterių ordino miesto Prūsijoje, istorija, 1824]; L. Rankė Preussische Geschichte [Prūsų istorija, 1878]; R. Herzogas, Preußens Geschichte [Prūsų istorija, 1913]; A. Strukatis Aus Ostpreußens Geschichte [Iš Rytprūsių istorijos, 1920]; W. La Baume Vorgeschichte von Westpreussen [Vakarų Prūsijos priešistorė, 1920]; R. Jasas Didysis prūsų sukilimas (1260–1274) (1959); V. J. Bagdanavičius Aukojimas prūsuose šešiolikto šimtmečio pradžioje: etnologijos ir religijų istorija (1984), H. W. Kochas A history of Prussia [Iš Prūsijos istorijos, 1987]; O. Schneidereitas Prūsai (1989). Po Pirmojo pasaulinio karo prūsų kalba imta tyrinėti naujuose universitetuose Latvijoje (įkurta 1919) ir Lietuvoje (įkurta 1922). Svarbiausi periodiniai leidiniai prūsistikos klausimais: Studi Baltici (Roma, 1931–1969), Linguistica Baltica (Varšuva, nuo 1992), Baltistika (nuo 1965), Kalbotyra (nuo 1933), Lietuvių kalbotyros klausimai (nuo 1957).

L: Kuzavinis K. Prūsų kalba, V., 1964; Kabelka J. Baltų filologijos įvadas, V., 1982; Lietuvių kalbos enciklopedija. V., 1999; Dini P. U. Baltų kalbos. V., 2000; Kaukienė A. Prūsų kalba. Klaipėda, 2000; Prūsų kalbos tyrinėjimai. Klaipėda, 2004.

Iliustracija: Vienas žymiausių Lietuvos prūsistų akademikas habilituotas daktaras Vytautas Mažiulis, 2006