Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Janis Endzelins

Janis Endzelynas, XX a. latvių kalbininkas.

Endzelīns (Endzelynas) Janis (1873 II 22 Mičkėnuose, prie Valmieros 1961 VII 1 Kuoknesėje), latvių kalbininkas. 1912 Sankt Peterburgo universitete apgynė daktaro disertaciją Slaviano-baltijskije etiudy [Slavų ir baltų etiudai]. 1920–1950 Latvijos universiteto profesorius. 1946–1961 dirbo Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute. Latvijos mokslų akademijos narys, Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas. Žymiausias latvių kalbos tyrinėtojas ir vienas žymiausių pasaulio balstistų. Išleido reikšmingų latvių toponimikos tyrinėjimų, kuriuose yra pateikta ir lietuviškų bei prūsiškų vietovardžių. Parašė svarbių apibendrinamojo pobūdžio baltistikos veikalų – Baltu valodu skaņas un formas, 1948 [liet. Baltų kalbų garsai ir formos, 1957; angl. Comparative Phonology and Morphology of the Baltic Languages] ir kiti. Tyrinėjo prūsų kalbą. Be daugybės straipsnių, parašė Senprūšu valoda, 1943 [Senovės prūsų kalba]; Altpreussische Grammatik, 1944 [Senovės prūsų kalbos gramatika]. 1912 straipsnyje Über die Nationalität und Sprache der Kuren [Apie kuršių tautybę ir kalbą] įrodė, jog kuršiai buvo baltų gentis. Artimai bendravo su Kazimieru Būga. 1911 buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos nariu korespondentu. 1932 Vytauto Didžiojo universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.

L: Endzelīns J. Darbu izlase. 1–4. Rīga, 1971–81; Sabaliauskas A. Janis Endzelynas // Literatūra ir kalba, T. 6. 1962, p. 302–328; Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. Kn. 2. V., 1982, p. 107–114; Eglė K., Paeglis J. Akademiķis Jānis Endzelīns. Bibliografija. Rīga; Grabis R. Janis Endzelīns un latviešu valodniecības atīstība // Latvijas PSR Zinàtņu Akadémijas véstis, 1973, nr. 2, p. 58–67; Grisle R. Janis Endzelīns (1873–1961) // Baltistica, 1973, nr. 9(2), p. 119–134.

Algirdas Sabaliauskas

Iliustracija: Janis Endzelīns / Iš Lietuvių kalbos enciklopedijos, 1999