Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Simon Grunau

Simonas Grūnavas, XV–XVI a. Prūsijos metraštininkas, etnografas.

Grunau (Grnavas) Simon (apie 1470 Tolkemitoje 1530 ar 1531), Prūsijos metraštininkas, etnografas. Tolkemitos dominikonų vienuolyno brolis. Gyveno Elbinge ir Dancige. 1520 lankėsi Romoje. Apie 1510–1526 parašė Prūsos žemės kroniką Cronica und beschreibung allerlüstichen, nützlichsten und waren historien des namkundingen landes zu Prewssen [Kronika ir aprašymas linksmiausių, reikalingiausių ir tikrų Prūsos žemės istorijų]. Rėmėsi lotynų kalba rašytomis kronikomis, tarp jų neišlikusia Prūsijos vyskupo Kristijono (1180–1245) kronika. Grunau kronika išleista iš vėlesnių nuorašų tik 1875. Aprašė Prūsos kraštą (su Mažąja Lietuva) nuo IV–VI a. iki 1529. Smerkia Kryžiuočių ordino užkariavimus, kolonizavimo ir vietos gyventojų priespaudos politiką. Pateikė daug vertingų etnografijos ir istorijos, mitologijos žinių apie prūsus ir lietuvius – jų išvaizdą, gyvenimo būdą, drabužius, maistą, gėrimus, tikėjimus, senųjų dievų ir kulto tarnų hierarchiją. Viename prūsų kaime Semboje 1526 pats radęs žynį (Waideler), pagal senovines apeigas aukojantį dievams ožį. Norėdamas įrodyti, kad prūsai ir lietuviai skiriasi nuo vokiečių, į kroniką įdėjo 100 prūsų kalbos žodžių (gerokai iškraipytų) žodynėlį ir neva prūsišką maldą Tėve mūsų (iš tikrųjų parašyta kuršių kalbos pagrindu). Bene pirmasis pavartojo Mažosios Lietuvos – Kleinlittaw – terminą. Pateikė žinių apie prūsų vyriausiųjų dievų trejybę – Perkūną, Patrimpą ir Pakulą, apie legendinius VI a. prūsų valdovus brolius Prutenį (Brutenį) ir Videvutį. Dėl klaidų ir kitais šaltiniais nepatvirtintų faktų nemažai tyrinėtojų Grunau nepasitiki ir nepagrįstai atmeta visą kroniką.

L: Grunau S. Preussische Chronik. Bd. 1–3. Leipzig, 1876–96; Yčas J. Simono Grunau, XVI amžiaus kronisto, reikalu. K., 1922; Prūsijos kultūra. V., 1994.

Vytautas Šilas