Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kazimieras Būga

XX a. lietuvių kalbininkas.

Būgà Kazimieras (1879 XI 6 Pažiegėje, Zarasų apskrityje 1924 XII 2 Karaliaučiuje), lietuvių kalbininkas. 1905–1912 studijavo Sankt Peterburgo universitete. 1914 Karaliaučiuje tobulinosi pas Adalbertą Bezzenbergerį. 1916 paskirtas Sankt Peterburgo universiteto privatdocentu. 1917–1920 Permės, Tomsko (Rusija), nuo 1922 iki mirties Kauno universiteto profesorius. Būga – vienas žymiausių baltų kalbų tyrinėtojų. Ypač daug nuveikė lietuvių leksikologijos ir leksikografijos srityse. Baltų onomastikos pradininkas. Remdamasis kalbų duomenimis, sprendė baltų prokalbės ir protėvynės problemas (Kalbų mokslas bei mūsų senovė, 1913; Medžioklės terminai ir lietuvių protėvynės klausimas, 1914; Šis-tas iš lietuvių ir indoeuropiečių senovės, 1924; Vietų vardų šviesoje, 1924 ir kituose), baltų genčių išplitimo ribas (Vietų vardai – istorijos šaltinis, 1922; Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė, 1923; Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai, 1924; Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje, 1924; Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje, 1924; Žemgala, 1924; Die litauisch–weißrussischen Beziehungen und ihr Alter, 1925 [Lietuvių–baltarusių santykiai ir jų senumas] ir kiti). Nagrinėjo baltų ir germanų kalbų santykius (Kalėdų vardo kilmė, 1913; Kalbos mažmožiai, 1914; Visųsenieji lietuvių santykiai su germanais, 1921; laiškai M. Vasmeriui). Daug dėmesio skyrė prūsų kalbai. Rašė apie jos giminystės santykius su rytų baltų kalbomis, apie prūsų gentis ir prūsų kalbos tarmes, aptarė jotvingių, galindų ir sūduvių etnogenezę (Kalba ir senovė, 1922; Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai, 1924; Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje, 1924; Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje, 1924). Tyrė prūsų kalbos tikrinius vardus (Apie senovės prūsų ir lietuvių tikrinius vardus, 1913; Jurgio Gerulio knygos Die altpreussischen Ortsnamen [Senovės prūsų vardai] recenzija) bei skolinius iš slavų ir germanų kalbų (Baltica, 1911 ir kiti darbai). Daugybėje straipsnių nagrinėjo prūsų kalbos kirčiavimo, fonetikos ir morfologijos dalykus. Prūsų kalbos medžiagą naudojo etimologiniams tyrimams, daug jos randame Būgos išleistuose Lietuvių kalbos žodyno sąsiuviniuose. Rašė baltų mitologijos klausimais. Remdamasis kalbų medžiaga, nustatė daugelio baltų dievybių vardų bei mitologinių terminų autentiškas formas, išaiškino jų reikšmes, pateikė etimologijas (Medžiaga lietuvių, latvių. ir prūsų. mytologijai, d. 1–2, 1908–09; Lituanica, 1912; Kalba ir senovė, 1922; Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai; laiškai R. Bertuleitui, A. Brüknerio straipsnio Osteuropäische Götternamen [Rytų Europos dievų vardai] recenzija).

L: Būga K. Rinktiniai raštai, T. 1–3, V., 1958–62, rodyklės [Parengė Z. Zinkevičius]; Skardžius P. Kazimieras Būga // LE, III, p. 323–324; Būtėnas J., Kruopas J. Kalbininkas Kazimieras Būga. V., 1955; Literatūra ir kalba. T. 1. V., 1956; Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. Kn. 1. V., 1979, p. 182–192; Vanagas A. K. Būga – lietuvių onomastikos pradininkas // Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 20. V., 1980, p. 7–35; Sabaliauskas A. K. Būga – etimohgas // Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 20. 1980, p. 37–46; Zinkevičius Z. Kalbininkas Kazimieras Būga. K., 1981; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. T. 5: Bendrinės kalbos iškilimas. V., 1992, p. 132–144.

Artūras Judžentis

Iliustracija: Kazimieras Būga