Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Vytautas Mažiulis

XX a. lietuvių kalbininkas.

Mažiùlis Vytautas (1926 VIII 20 Rokėnuose, Zarasų r. 2009 IV 11 Vilniuje), lietuvių kalbininkas. Habil. dr. (1969), profesorius (1969). Lietuvos mokslų akademijos narys (1976), Mainzo Mokslo ir literatūros akademijos narys korespondentas (1976), Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas (1983), Latvijos universiteto garbės daktaras (1991). 1952 baigė Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studijas, 1955 – Maskvos universiteto Bendrosios ir lyginamosios istorinės kalbotyros aspirantūrą. 1955–1996 Vilniaus universiteto dėstytojas; 1968–1973 Lietuvių kalbos, 1973–1988 Baltų filologijos katedrų vedėjas. 1970–1996 žurnalo Baltistica redaktorius. Daugiausia tyrė baltų kalbų, ypač prūsų kalbos, istorines problemas. Išleido monografiją Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai (1970; 1973 pelniusią Lietuvos valstybinę premiją). Parengė veikalą Prūsų kalbos paminklai (d. 1, 2, 1966-1981). I dalyje skelbiami fotografuotiniai tekstai ir studija apie prūsus, jų kalbą, rašybą, II dalyje – transliteruoti tekstai, jų lietuviški vertimai, lietuvių–prūsų, vokiečių–prūsų ir atgalinis prūsų kalbos žodynas. 1988–1997 išleido Prūsų kalbos etimologijos žodyną (4 tomai). Tai vienas žymiausių prūsistikos veikalų per visą prūsų kalbos tyrinėjimo istoriją. Žodyne apibendrinami ne tik ankstesni prūsų kalbos leksikos tyrinėjimai, bet ir pateikiama daugybė naujų etimologijų, naujai rekonstruojamos kai kurios prūsų kalbos leksemos. Išleido knygą Pasaulio tautų kalbos (1979, 22001), redagavo Vytauto Jurgučio ir Valerijos Vilnonytės parengtą Pilypo Ruigio knygą Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas leidimą (1986).

Algirdas Sabaliauskas

Iliustracija: Vytautas Mažiulis

Iliustracija: Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos etimologijos žodynas“ 4 tomo viršelis, 1997