Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann

Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas, XIX a. vokiečių filologas, lietuvių ir prūsų raštijos tyrinėtojas, tautosakininkas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas, leidėjas.

Nesselmann (Nèselmanas) Georg Heinrich Ferdinand (1811 II 14 Fürstenau prie Elbingo, Rytprūsiai 1881 I 7 Karaliaučiuje), vokiečių filologas, lietuvių ir prūsų raštijos tyrinėtojas, tautosakininkas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas, leidėjas. Nuo 1831 studijavo Karaliaučiaus universitete, 1837 gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1838 ten dėstė; prof. (1843). Parašė veikalų iš matematikos, numizmatikos, orientalistikos, sanskrito, persų, arabų, turkų filologijos. Jo mokslinio palikimo svarbiausią dalį sudaro veikalai apie lietuvių ir prūsų kalbas. Naudodamasis Konstantino Sirvydo (1713), Friedricho Wilhelmo Haacko (1730), Pilypo Ruigio (1747), Kristijono Gotlybo Milkaus (1800) spausdintais, Jokūbo Brodovskio bei kitais rankraštiniais žodynais, parengė Wörterbuch der littauischen Sprache, 1851 [Lietuvių–vokiečių kalbų žodynas]. Duomenis jam kaupė padedamas talkininkų iš Mažosios Lietuvos. Iki Frydricho Kuršaičio žodynų išleidimo tai buvo pats didžiausias lietuvių leksikografijos veikalas, kelis dešimtmečius lietuvių kalbos pagrindinis leksikos šaltinis Europos kalbininkams. Turėjo nemažą reikšmę lyginamajai indoeuropiečių kalbotyrai. Žodyno sandara skyrėsi nuo kitų ano meto žodynų: nesilaikyta įprastinio abėcėlinio žodžių grupavimo, įvesta savita raidžių seka. Vėliau Nesselmannas apie 30 metų rinko žodynui papildymus ir rengė naują leidimą (šio ištrauką jau po jo mirties paskelbė Maximilianas J. A. Voelkelis). Nesselmannas labai kruopščiai parengė pilną Kristijono Donelaičio raštų leidimą su vertimu į vokiečių kalbą Donalitius Ch. Littauische Dichtungen, 1869 [Kr. Donelaitis. Lietuvių poetinė kūryba]. Išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį Littauische Volkslieder, 1853 [Lietuvių liaudies dainos]. Jame pateikė 410 dainų su lygiagrečiu vertimu į vokiečių kalbą ir 55 melodijas; dainos daugiausia surinktos iš įvairių spausdintų ir rankraštinių šaltinių. Nesselmannas buvo vienas iš didžiųjų prūsų kalbos tyrinėtojų. Šios srities svarbiausi darbai: Die Sprache der alten Preussen, 1845 [Senųjų prūsų kalba], Thesaurus Linguae Prussicae, 1873 [Prūsų kalbos tezauras]. Pirmojoje knygoje pirmą kartą pavartojo terminą Baltische Sprachen [baltų kalbos]. Nesselmannas parašė straipsnių lituanistikos temomis: Drei dainos mit Bemerkungen, 1849 [Trys dainos su pastabomis], Dainos aus der Sammlung von S. Stanewitz, 1851 [Dainos iš S. Stanevičiaus rinkinio], Zur Kritik des littauischen Volksliedes, 1851 [Dėl lietuvių liaudies dainų kritikos], Eine litauische Ballade, 1851 [Lietuvių baladė]. Dalyvavo Litauische Literarische Gesellschaft [Lietuvių literatūros draugijos] veikloje.

L: Lietuvių kalbos enciklopedija. V., 1999, p. 433; Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1. V., 1979, p. 60–63; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. T. IV: Lietuvių kalba XVIII–XIX a. V., 1990, p. 299–300.

Algirdas Sabaliauskas

Zigmas Zinkevičius

Daiva Kšanienė

Iliustracija: G. H. F. Nesselmanno knygos „Lietuvių–vokiečių kalbų žodynas“ viršelis, 1851 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų