paminklai, 2

pamiñklai, 2, skulptūros, architektūros ar kiti medžiaginiai kūriniai, memorialinės lentos, paminkliniai akmenys ir kita, skirti pažymėti įstorinį įvykį, asmenybę ar kita (dar skaitykite antkapiniai paminklai). Paminklų – skulptūrų viešose erdvėse statyba krašte išplito nuo XVIII a. pradžios susikūrus Prūsijos karalystei. 1730 Karaliaučiuje pastatytas paminklas Friedrichui Wilhelmui I, vėliau ir kitiems valdovams. 1835 Gumbinėje pastatytas paminklas Friedrichui Wilhelmui I – miesto įkūrėjui ir Mažosios Lietuvos kolonizuotojui. Kuriant ir stiprinant Vokietijos imperiją įspūdingais paminklais siekta pabrėžti jos galybę. Pvz., 1884 Karaliaučiuje pastatyta kaizerio Wilhelmo I didinga figūra su Prūsijos karūna ir simboliniu kunigaikščio Albrechto kardu (7 m aukščio skulptūra stovėjo ant 190 t svėrusio akmens luito). 1907 Klaipėdoje pastatyta didžiulė Borussia skulptūra. Savotiški imperijos didybės paminklai buvo Bismarcko bokštai. Po Pirmojo pasaulinio karo sukurtas didingas memorialas Tannenbergo mūšiui. Be pabrėžtinai imperinių-militaristinių paminklų, statyti ir kitokie: 1864 Karaliaučiuje filosofui Immanueliui Kantui, 1890 Tilžėje poetui Ferdinandui Maximilianui Gottfriedui Schenkendorfui, 1912 Klaipėdoje poetui Simonui Dachui (dar Anikė). Įvairiose vietose statyti paminklai populiariajai karalienei Luizei (Tilžėje 1900). 1896 K. Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose poetui pastatytas paminklinis akmuo, 1914 susirinko Donelaičio paminklui statyti komitetas, siekęs tokį paminklą pastatyti Rambyno kalne. Savotiška paminklų atmaina – XIX a.–XX a. pradžioje plitusios įžymių gyvūnų skulptūros, pvz., Trakėnų žirgyne pastatytas garsiojo žirgo Tempelhüter atvaizdas (skulptorius Reinholdas Kuebartas; figūra po 1945 išvežta į Maskvą), savojo žymaus žirgo skulptūra ant aukšto postamento pastatyta Lenkų dvare, Ragainės apskrityje, įvairiuose miestuose (Gumbinėje, Tilžėje) stovėjusios briedžių (kaip krašto simbolių) skulptūros, 1912 Karaliaučiuje pastatyta besigrumiančių stumbrų (dar vienas šio krašto simbolis) skulptūra. Paminklo herojus neretai vaizduotas raitas ant žirgo. Po napoleonmečio atkuriant Prūsijos valstybę skatinta paminklų žuvusiems karuose už tėvynę, svarbiausiems mūšiams atminti, statyba. Pvz., 1817–1820 ant Galtgarbių piliakalnio Semboje pastatytas paminklas kovoms su Napoleono I kariuomene pažymėti. XIX a. buvo atnaujinami senieji paminklai (pvz. Rūdavos mūšio lauke). Paminklai žuvusiems parapijiečiams paplito po 1870–1871 prancūzų–prūsų, o ypač po Pirmojo pasaulinio karo. Be parapijinių paminklų (dažniausiai prie bažnyčių), statyti paminklai atskiriems kariuomenės daliniams (pvz., lietuvininkų ulonams prie Įsruties pilies). Po 1914 įrenginėtos dailios žuvusių karių kapinės (vok. Heldenfriedhof, Heldenheim; dar skaitykite Didvyrių prieglobstis), kur tokiais pačiais antkapiniais paminklais (tik pažymėtais stačiatikių kryžiumi) buvo pagerbti ir žuvusiųjų rusų kareivių kapai. Pvz., Brakupėnuose bendrame paminkle buvo įrašyta, kad ten ilsisi 116 vokiečių ir 199 rusų kareiviai, 1914–1918 žuvę už savo tėvynes. 1923 Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos Klaipėdos pagrindinėse kapinėse pagal dailininko Adomo Brako projektą pastatytas paminklas Už laisvę žuvusiems. Tuomet buvo nugriauti kaip vokiški paminklai Borussia ir Wilhelmo I paminklas Klaipėdoje. 1939 kovą kraštą užėmę naciai vėl juos atstatė, patys naikino lietuvių valdžios paliktus ženklus. 1944–1945 įsiveržus sovietinei kariuomenei ir SSRS užvaldžius kraštą prasidėjo masinis senųjų paminklų naikinimas. Jie naikinti kaip ryškiausi buvusio gyvenimo, svetimos istorijos bei ideologijos ženklai, kaip kliūtys visuotinei krašto sovietizacijai bei diegiamai propagandinių nuostatų sistemai. Daužyti karo aukų paminklai ir žuvusiųjų parapijiečių sąrašai (pvz., Rusnėje ir daug kur kitur), naikinta ne tik pavieniai paminklai, bet ir ištisos kapinės, senamiesčių dalys (dar skaitykite etnocidas). Naikinti net ir Pirmajame pasauliniame kare žuvusių rusų kariškių antkapiai ir memorialai. Sovietinės okupacijos dešimtmečiais pradėta masinė naujų politizuotų propagandinių paminklų statyba sovietinio režimo veikėjams, sovietų kariškiams, įvairiems įvykiams ir kitkam. Jie naujiesiems krašto gyventojams (dar skaitykite kolonistai) turėjo įteigti sovietiniam režimui tinkamą požiūrį į šį kraštą bei jo praeitį, Antrojo pasaulinio karo įvykius (pvz., civilių gyventojų žudynių vietos vadintos karinių pergalių laukais ir panašiai). SSRS valdymo metais Karaliaučiaus krašte suniokotų paminklų dalys kai kur panaudotos naujiems sovietiniams paminklams. Pvz., Tilžėje ant M. von Schenkendorffo paminklo cokolio pastatyta Lenino figūra, ant Karalienės Luizės paminklo puošnaus cokolio – sovietinio sportininko betoninė skulptūra. Trakėnų žirgo paminklas išvežtas į Maskvą, Gumbinės briedžio – į Karaliaučių. Atskirų šviesuolių pastangomis išsaugotas I. Kanto kapas, pabrėžtinai paliktas Rusijos karvedžio Barklajaus de Tolio paminklas Gesviečiuose. Sovietinės pertvarkos metais atkūrus draugiškesnius ryšius su Vokietija bei krašto išeiviais Karaliaučiuje atkurti paminklai I. Kantui, J. Ruppui ir kiti. Leista atstatinėti paminklus žuvusiems kariams, naudojant išeivijos lėšas. Dabartinei krašto valdžiai palankiau žiūrint į Vokietijos valstybę, vertinant jos teikiamą ekonominę ir kitokią paramą, ilgai ignoruoti Mažosios Lietuvos paminklai ir baltiškasis paveldas. Ne vieną dešimtmetį vietos administracija trukdė Ragainėje pagerbti M. Mažvydo, Stalupėnuose – K. Donelaičio ir kitų atminimą. Tik 1990 Lazdynėliuose – K. Donelaičio gimtinėje – pastatytas paminklinis akmuo poetui. Krašto valdžios įsakymu buvo nuardytas prie Narkyčių, spėjamoje Herkaus Manto žuvimo vietoje lietuvių oficialiai pastatytas paminklas prūsų karvedžiui. Tik 2005 Karaliaučiuje Lietuvos lėšomis pastatytas paminklas Martynui Liudvikui Rėzai, Gumbinėje – K. Donelaičio biustas. Klaipėdos krašte (kaip ir Vilniuje) dar sovietinės okupacijos metais leista pastatyti paminklą K. Donelaičiui (anuomet paverstam sovietinės propagandos simboliu – varguomenės gynėju, kovotoju prieš vokiečius). Tik lietuvių Atgimimo metais leista prisiminti krašto tikrosios istorijos fragmentus, išeivijos rūpesčiu Klaipėdoje atstatyta Anikė, pradėtas rengti Mažosios Lietuvos panteonas – Bitėnų–Rambyno kapinaitės. Eduardas Jonušas sukūrė paminklą M. L. Rėzai ties Pervalka. Simboliniais paminklais pažymėtos sovietinės okupacijos metais nugriautos Priekulės ir Smalininkų bažnyčios (architektai M. ir M. Purvinai). Nepaisant įvairių veikėjų pasipriešinimo, 1997 pabaigoje Šilutėje atidengta paminklo dalis Šilutės seimo deklaracijai (paminklo organizatorius Julius Balčiauskas, architektai M. ir M. Purvinai) – 1923 Klaipėdos krašto sukilimui, bet pasikeitusi Šilutės rajono administracija nebeleido jo užbaigti, pažymint Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą ir Šilutės seimą – anuomet svarbius įvykius. Išeivijos ir kitų lėšomis restauruoti kai kurie paminklai žuvusiems karuose. 1998 Vilniuje, 2000 Klaipėdoje pastatyti paminklai M. Mažvydui, vėliau M. L. Rėzai Juodkrantėje, H. Scheu’ui Šilutėje ir kiti paminklai. Išeivijos lėšomis atkurtas sovietinės okupacijos metais sunaikintas biustas H. Sudermannui Šilutėje ir kai kurie kiti paminklai, bet daugumą krašto veikėjų bei istorinių įvykių iki šiol neskubama tinkamai pažymėti.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kristijono Donelaičio biustas Gumbinėje, 2004 / Iš laikraščio „Donelaičio žemė“, 2004, Nr. 10–11 (137–138)

Iliustracija: Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios, sunaikintos sovietų okupacijos metais, pažymėti pamatai, architektai Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė, 1995

Iliustracija: Vydūno kapas Bitėnų–Rambyno kapinėse (J. Balčiausko išauginti želdiniai), 2004, architektai Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė

Iliustracija: Paminklas žuvusiems parapijiečiams Maltainių bažnyčios šventoriuje, Girdavos apskritis, 2004

Iliustracija: Obeliskas žuvusiems parapijiečiams Bartėnų kapinėse, 2004

Iliustracija: Paminklas žuvusiems kariams prie Labguvos, 1910 / Iš Lenkijos MA Meno instituto (Instytut Sztuki PAN)

Iliustracija: Memorialas Pirmojo pasaulinio karo Tannenbergo mūšiui paminėti, 1914 / Iš MLEA

Iliustracija: Antkapinis paminklas mažlietuviui Gustavui Šlangiui (Gustav Schlangies), žuvusiam per Pirmąjį pasaulinį karą

Iliustracija: Mažajai Lietuvai būdingas knygos (Šventojo Rašto bei Amžinybės knygos) formos antkapis Lauksargių parapijoje, 2001

Iliustracija: Karalienės Luizės paminklas Tilžėje – Jokūbynės parke, iki 1944 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Briedžio skulptūra, kaip Rytprūsių simbolis, ant pjedestalo Gumbinėje, iki 1944 / Iš MLEA